Etninė muzika

LTŠiame darbe nagrinėjama Šiaurės Lietuvos etninė muzika. Ji pasirinkta tyrinėjimui todėl, kad būtent čia - lietuviškoje Žiemgaloje ir šiaurės rytų Aukštaitijoje iki pat XX amžiaus vidurio skambėjo niekur kitur Lietuvoje negiedotos polifoninės sutartinės, skudučių, daudyčių ir ragų muzika, tik čia ir vakarų Lietuvoje pamėgtos kanklės. Šiame krašte ir šalia besidriekiančioje šiaurės Žemaitijoje dainuotos ir daugiabalsės paralelinės dainos, bemaž neturinčios atitikmenų ne tik kaimyninių, bet ir tolimesnių tautų dainų repertuare. Šiaurės Lietuvos etninė muzika yra labai savita. Ji siejasi ne tik su vakarų Lietuvos, bet ir su kaimyninės Latvijos muzikiniu palikimu, ypač su pietvakarių ir rytinės jos dalies. Šios sąsajos neretai glaudesnės nei su pietų ir rytų Lietuvos etnine muzika. Daugiabalsumas Šiaurės Lietuvoje, jo itin senoviški pavidalai, kolektyvinio muzikavimo instrumentai, pagaliau šio etninės muzikos stiliaus skirtingumas nuo pietų ir rytų Lietuvoje gyvavusio vienbalsumo įgalina kelti mintį ir apie skirtingus mūsų tautos etninės muzikos, etninės kultūros ir, galimas daiktas, netgi etninės kilmės kelius. Todėl galima kalbėti apie bendras šiaurės lietuvių ir latvių etninės muzikos ištakas, nebūdingas pietų ir rytų lietuviams, nes pagal etninę muziką jie labiau siejasi su kaimyniniu slavų pasauliu.Nors ir neturint bent kiek patikimesnės etninės muzikos reiškinių datavimo metodikos, hipotetiškai galima spėti, kad šios sąsajos siekia laikus iki abiejų tautų susidarymo ir šių baltų kalbų išsiskyrimo. Gali būti, Šiaurės Lietuvos etninė muzika, jos vietiniai savitumai ir šiandien atspindi ne vien tik šio krašto aukštaičių ir žemaičių bei anksčiau gyvenusių sėlių, žiemgalių ir kuršių, bet netgi ir žymiai ankstesnę, greičiausiai vakarų baltų, o gal ir dar prieš tai buvusią substratinę kultūrą. Šių kultūrų pėdsakai etninėje muzikoje akivaizdūs ir išliko iki mūsų dienų. Darbe apibendrinti, peržiūrėti, papildyti ir išplėtoti jau anksčiau moksliniais straipsniais autoriaus paskelbti tyrinėjimų šia ir besisiejančiomis temomis duomenys. [Iš Pratarmės]Reikšminiai žodžiai: Birbynės; Etninė istorija; Etninė muzika; Kalendorinės šventės; Kanklės; Liaudies dainos; Monodija; Polifonija; Pučiamieji instrumentai; Ryšiai tarp Šiaurės Lietuvos ir Latvijos; Skudučiai; Š. Lietuvos etninė muzika; Švilpynės; Calendar festival; Conections between Northen Lithuania and Latvia; Ethnic history; Ethnic music; Ethnic music of Northerb Lithuania; Ethnic songs; Flutes; Kanklės; Monody; Multi-pipe-whistles; Polyphony; Reed pipes; Wind instruments.

ENEthnic music of Northern Lithuania has spread in two main polyphonic styles: parallel songs and contrapunctual sutartinės (p. 10). Parallel songs and sutartinės are also played on ethnic musical instruments, and in Northeastern Lithuania there existed a very peculiar region of playing on the wind instruments of collective performing. Ethnic music of Northern Lithuania differs mainly from the ethnic music of Southern and Eastern Lithuania, where the prevailing style of the music was the monody, and it is related not only to the polyphonic ethnic music of Western Lithuania, but even to the ethnic music of Latvia. Common features of the ethnic music of Northern Lithuania and Latvia most probably show the common roots of the origin not only of this kind of ethnic culture, but even can link with the ancient ethnic processes. Ethnic music of Northern Lithuania has been in the focus of researchers beginning with 1904, 1911 and 1916, when the works of famous Lithuanian folklorist Adolfas Sabaliauskas were published in the USA, Lithuania and Finland. The polyphonic contrapunctual sutartinės were described in these works, and these first publications are important at the present time too. The following studies also concentrated on the problems of researching sutartinės and contrapunctual instrumental music, as well on ethnic musical instruments, and the parallel music has been less researched. [From the publication]