16-17 metų sportuojančių ir nesportuojančių paauglių savo kompetencijos suvokimas ir bendrasis savęs vertinimas

LTStraipsnyje nagrinėjamas 16–17 metų sportuojančių ir nesportuojančių paauglių savo kompetencijos suvokimas ir bendrasis savęs vertinimas. Atliktas tyrimas, kuriuo keltas probleminis klausimas: kaip reiškiasi sportuojančių ir nesportuojančių paauglių savo kompetencijos suvokimas sporto, išvaizdos, socialinio pripažinimo, patrauklumo srityse ir kaip siejasi su bendruoju savęs vertinimu? Tyrimo metu taikyta S. Harter (1988) „Savivokos metodika paaugliams“ ("Self-perception profile for adolescents"), kurioje pateikiamos 45 teiginių poros, skirtos savo kompetencijos suvokimui įvertinti tokiose srityse kaip akademinė, sportinė, socialinis pripažinimas, fizinė išvaizda, darbinė, artimi romantiški santykiai, patrauklumas ir elgesys, bendrajam savęs vertinimui nustatyti. Teiginiai pateikiami kaip alternatyvus pasirinkimas: vieni paaugliai mėgsta laisvalaikiu lankytis kine, BET kiti mieliau lankosi sporto renginiuose. Tiriamojo pasirinkimas vertinamas balais, nuo 1 iki 4 (1 – žemas, 4 – aukštas suvoktos kompetencijos įvertis). Buvo tiriami 16–17 metų amžiaus paaugliai. Nepriklausomą imtį sudarė 120 respondentų, iš jų 60 sportuojančių (atstovauja savo komandai varžybose, čempionatuose, pirmenybėse ir treniruojasi daugiau nei tris kartus per savaitę) ir 60 nesportuojančių, sutikusių dalyvauti tyrime, derinant tyrimo atlikimo galimybę su mokyklos administracija, o gavus sutikimą – su moksleivių tėvais. Buvo pasirinktos kelios Kauno miesto mokyklos, kiekvienoje jų po vieną klasę: apklausti sutikusieji dalyvauti tyrime ir esantys apklausos metu mokykloje.Tyrimu nustatyti skirtumai tarp sportuojančių ir nesportuojančių paauglių savo kompetencijos suvokimo ir bendrojo savęs vertinimo. Visų tirtų respondentų (sportuojančių ir nesportuojančių) savo kompetencijos suvokimas tirtose srityse viršija 2 balų ribą, kai 1 balas rodo žemą, o 4 balai – aukštą savo kompetencijos suvokimą, ir pastebima tendencija, kad sportuojančių paauglių suvokta kompetencija daugelyje sričių yra aukštesnė nei nesportuojančių jų bendraamžių. Tik akademinėje, elgesio ir artimų romantiškų santykių srityse ji žemesnė negu nesportuojančių paauglių. Tirtų sportuojančių paauglių savo kompetencijos suvokimas sporto, išvaizdos, socialinio pripažinimo, patrauklumo srityse ir bendrasis savęs vertinimas yra kur kas aukštesnis nei nesportuojančių. Tarp tirtų sportuojančių paauglių bendrasis savęs vertinimas reikšmingai stipriai susijęs su savo kompetencijos suvokimu išvaizdos srityje. Tarp tirtų nesportuojančių paauglių bendrasis savęs vertinimas reikšmingai susijęs su savo kompetencijos suvokimu sporto srityje ir reikšmingai neigiamai – su savo kompetencijos suvokimu socialinio pripažinimo ir fizinės išvaizdos srityse. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Bendrasis savęs vertinimas; Paaugliai; Paauglystė; Savo kompetencijos suvokimas; Sportas; Adolescence; Adolescents; Global self-worth; Perception of self-competence; Sport.

ENThe article explores perception of self-competence and global self-worth among 16-17year-old adolescents engaged and not engaged in sport. The issue of how adolescents engaged and not engaged in sport perceive their competence with respect to such aspects as sport, appearance, social acceptance, and romantic appeal and, subsequently, how there are related with the global self-worth constituted the basis for the study. S. Harter's (1988) Self-Perception Profile for Adolescents was applied in the study that relies on 45 pairs of statements designed to measure self-competence in relation to specific domains in one's life that include scholastic competence, athletic competence, social acceptance, physical appearance, job competence, close friendship, romantic appeal, and behavioural conduct and to identify global self-worth. […] The study identifies the difference between adolescents engaged and not engaged in sport in terms of their perception of self-competence and global self-worth. Perception of self-competence of all respondents who participated in the study (both engaged and not engaged in sport) in relation to the selected domains of life is above a 2-point score (where 1 reflects lower and 4 - greater perception of self-competence). The study suggests that the perceived self-competence of adolescents engaged in sport in most of the selected domains tends to be greater than that of their peers not engaged in sport. It is only in the domains of scholastic competence and close friendship that it is lower than that of their peers not engaged in sport. […]. [From the publication]