LTTyrimo tikslas – nustatyti bei palyginti sportuojančių, fiziškai aktyvių ir nesportuojančių neakivaizdinininkų nerimo, nerimastingumo, socialinės kompetencijos ir atskirų socialinę kompetenciją formuojančių veiksnių (bendrojo pasitikėjimo savimi; atsparumo nesėkmėms ir kritikai; gebėjimo reikšti jausmus; gebėjimo paprašyti paslaugos; nenuolaidumo; galėjimo pareikalauti; nesijautimo kaltu) įvertinimus. Hipotezė – kuo didesnio intensyvumo fizinės veiklos grupei (sportuojančių, fiziškai aktyvių, nesportuojančių) priklauso tiriamieji, tuo mažesnis jų nerimo, nerimastingumo ir didesnis socialinės kompetencijos įvertinimas. Tiriamieji – 473 neakivaizdinininkai iš penkių Lietuvos aukštųjų mokyklų: Kauno technologijos universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, Lietuvos žemės ūkio universiteto, Lietuvos kūno kultūros akademijos, Lietuvos veterinarijos akademijos. Tyrimas vyko 2008–2009 metais. Pagal pateiktus aprašymus tiriamieji priskyrė save vienai iš trijų grupių: sportuojantys (n=145), fiziškai aktyvūs (n=210), nesportuojantys (n=118). Klausimyną sudarė trys dalys: sportinės ir fizinės veiklos rodikliams įvertinti skirti klausimai; C.D. Spielberger nerimo ir nerimastingumo nustatymo klausimynas (Balaišis, 2004); Socialinės kompetencijos testas (Lekavičienė, 2001). Duomenų statistinei analizei atlikti buvo naudota: Kolmogorovo-Smirnovo Z kriterijus; Stjudento t (Student t) kriterijus; Pirsono (Pearson) koreliacijos koeficientas.Sportuojantys neakivaizdininkai (moterys ir vyrai) mažesnio nerimo ir nerimastingumo lygio, labiau išugdyta jų socialinė kompetencija, lyginant su fiziškai aktyviais ir nesportuojančiais tiriamaisiais (p<0,05–0,001); nustatytas dėsningumas taip pat pasitvirtino analizuojant atskirai moterų ir vyrų grupių duomenis (p<0,05–0,001). Socialinę kompetenciją formuojančių veiksnių palyginimas parodė, kad tiriamųjų bendrasis pasitikėjimas savimi yra tuo didesnis, kuo intensyviau jie dalyvauja fizinėje veikloje. Sportuojančių neakivaizdinininkų atsparumas nesėkmėms ir kritikai yra didesnis, lyginant su fiziškai aktyviais ir nesportuojančiais tiriamaisiais, o nesportuojantys tiriamieji yra mažiau nuolaidūs, lyginant su sportuojančiais ir fiziškai aktyviais tiriamaisiais. Tyrimo rezultatai atskleidžia skirtingo intensyvumo fizinėje veikloje dalyvaujančių žmonių psichologinių ypatumų raišką, aktualūs trenerių ir sportininkų veiklos optimizavimui, taip pat specialistams, rengiantiems ir įgyvendinantiems fizinio aktyvumo ugdymo programas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Fizinis aktyvumas; Nerimas; Nerimastingumas; Socialinė kompetencija; Sportas; Sportas, fizinis aktyvumas, nerimas, nerimastingumas, socialinė kompetencija; Physical activity; Social competence; Sport; Sport, physical activity, state and trait anxiety, social competence; State and trait anxiety.
ENThe aim of the research was to establish and compare the values of state and trait anxiety and social competence, as well as separate factors conditioning social competence of the extramural students - athletes, physically active and non-athletes. Hypothesis: the more physically active the subjects, the lower their indices in state and trait anxiety and the higher the indices in social competence. The subjects - 473 extramural students from five Lithuanian institutions of higher education: Kaunas University of Technology, Kaunas Vytautas Magnus University, Kaunas University of Agriculture, Lithuanian Academy of Physical Education and Lithuanian Veterinary Academy. The research was administered in 2008-2009. According to the given description the subjects labeled themselves as athletes (n=145), physically active (n=210) and non-athletes (n=118). […] It was established that athletes demonstrated lower levels of state and trait anxiety compared to physically active and non-athlete students. Social competence of athletes was more developed compared to that of physically active and non athlete students. The comparison of factors promoting social competence among those three groups showed that the higher general self-confidence, the more intensively physically active the subject was. Resistance to failures and criticism of athletes was higher compared to that of physically active and non-athlete subjects. Non-athletes were more unyielding, compared to athletes and physically active subjects. […]. [From the publication]