LTŠiame straipsnyje nagrinėjama vėlyvuosiuose Jurijaus Lotmano darbuose plėtojama semiosferos teorija. Šią semiotinės metodologijos reviziją siūloma suvokti bendrajame humanitarinių mokslų raidos, vadinamojo „kultūros posūkio“, kontekste. Teorines Lotmano prielaidas sukonkretiname nagrinėdami vokiečių poeto Johanneso J. Bobrowskio eilėraščius. Aptardami pagrindinę J. Bobrowskio pasaulėvaizdžio savoką – Sarmatiją, interpretuodami atskirus tekstus, parodome, kad semiosferos modelis yra naudingas ryškinant rašytojo tematikos ir poetikos bruožus. Ypač daug dėmesio skiriame Nemuno figūrai, kuri J. Bobrowskio tekstuose atlieka svarbiausios struktūrinės semiosferos pozicijos – ribos vaidmenį. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lotmano kultūros semiotika; Semiosfera ir jos riba; Nemunas; Culutre' semiotics of Lotman; Semiosphere and it's line; Johanes Bobrowski; The Nemunas.
ENThis article examines the theory of the semiosphere that was expanded upon in the late works of Juri Lotman. A suggestion is made to understand this revision of semiotic methodology in the general context of the development of the sciences of the humanities, called the “turning point of culture”. We make the theorical premises Juri Lotman more concrete in examining the poems of poet Johannes Bobrowski. The primary concept of J. Bobrowski’s worldview, Sarmatia, is discussed, and by interpreting separate texts, we show, that the model of the semiosphere is useful in highlighting the traits of the writer‘s themes and poetics. Much attention is devoted to the figure of the River Nemunas, which performs a role of the most important structural position of the semiosphere, which is the role of the border in J. Bobrowski‘s texts.