Socialinio darbo raida stiprinant socialinę sanglaudą Lietuvoje
LTAtkūrus Nepriklausomybę Lietuvoje įvyko daug politinių, ekonominių ir socialinių pokyčių, kurie paskatino ir socialinės apsaugos reformą, kuri sudarė prielaidas naujai profesijai – socialinio darbo vystymuisi. Straipsnyje yra analizuojami skirtingi socialinio darbo profesijos raidos etapai Lietuvoje. Pirma aptariamas ikiteorinis socialinio darbo raidos etapas, kuris tiek Lietuvoje, tiek Pasaulyje iš esmės rėmėsi labdaros sistema. Vėliau autorė nagrinėja profesionalaus socialinio darbo Lietuvoje ištakas ir raidą. Detaliai aptariami uždaviniai, su kuriais raidos metu turėjo susidurti socialinio darbo profesija: institucionalizavimas, akademizavimas, standartizavimas ir harmonizavimas. Institucionalizavimui didžiausią įtaką Lietuvoje padarė 1994 metais priimta Socialinės paramos koncepcija bei 1996 metais priimtas Socialinių paslaugių įstatymas, pirmą kartą Lietuvoje teisiškai apibrėžęs socialinį darbą kaip profesinę veiklą. Akademizavimas pasireiškė ilgainiui sukūrus nuoseklią profesionalių darbuotojų rengimo sistemą, apimančią bakalauro ir magistrantūros studijas. Pirmieji socialinio darbo standartizavimo žingsniai buvo žengti 2006 metais patvirtinus Socialinių darbuotojų kvalifikacinių reikalavimų aprašą ir kitus profesiją ir jos rengimą reglamentuojančius teisės aktus. Galiausiai harmonizuojant socialinio darbo profesiją įvairūs dokumentai numato siekiamybę, kokybės užtikrinimą, bendrą socialiniams darbuotojams, jų esamiems ir potencialiems klientams.Reikšminiai žodžiai: Socialinio darbo raida; Socialinis darbas; Development of social work; Social work; Social work, social work development.
ENAfter restoration of independence, many political, economic and social changes took place in Lithuania that also prompted social security reform, which created preconditions for a new profession - social work development. This paper analyses the different stages of development of the social work profession in Lithuania. The pre-theoretical stage of social work development, which is essentially based on the system of charity both in Lithuania and worldwide, is discussed first. Later, the author examines the origins and evolution of professional social work in Lithuania, including a detailed discussion of the tasks which the social work profession had to face during this period: institutionalisation, academisation, standardisation and harmonisation. Institutionalisation in Lithuania was most impacted by the Conception of Social Support adopted in 1994 and the Law on Social Services adopted in 1996, which legally defined social work as a profession in Lithuania for the first time. Academisation emerged in time, with the creation of a coherent system of professional training, including undergraduate and postgraduate studies. The first steps in the standardisation of social work were taken in 2006, upon approval of the description of qualification requirements for social workers and other legislation regulating the profession and training therefor. Finally, in harmonising the social work profession, various documents provide for objectives and quality assurance, common to social workers and their current and potential customers.
- Individualaus ir grupinio socialinio darbo metodų derinimas dirbant su vaikais iš rizikos šeimų vaikų dienos centruose / Jolanta Pivorienė, Birutė Abeciūnaitė. Socialinis darbas. 2010, t. 9, Nr. 2, p. 40-47.
- Socialinio darbo studentų požiūris į tarptautinį socialinį darbą / Jolanta Pivorienė. Socialinis darbas. 2014, t. 13, Nr. 1, p. 6-15.
- Social work with family at social risk in Lithuania / Rimvydas Augutavičius, Justinas Sadauskas. Social work case analysis: global perspective : collection of articles about experience on case work and social case management of eleven countries / complier Marika Lotko. Riga: Rīgas Stradiņa universitāte, 2018. P. 207-244.
