Visuomenė ir žiniasklaida užburtame rate. Nuo sistemos vergo iki "ketvirtosios valdžios"
LTSvarbiausių žiniasklaidos laisvę stebinčių tarptautinių organizacijų reitinguose Lietuva užima gana aukštas vietas. Demokratija, politinėmis laisvėmis ir žmogaus teisėmis besirūpinančios nevyriausybinės organizacijos Freedom House sudarytame pasaulio žiniasklaidos laisvės reitinge 2008 m. Lietuva su Čekija, Kanada ir Jungtine Karalyste dalijosi 25 vieta. Vos prieš du dešimtmečius iš komunistų valdžios išsivadavusi valstybė tokiais vertinimais galėtų džiaugtis, tuo labiau, kad pats terminas žiniasklaida lietuvių kalboje atsirado tik paskutinįjį XX amžiaus dešimtmetį. Propagandos priemonių tapsmas žiniasklaida nėra vienadienis virsmas, tad nenuostabu, kad šiame procese radosi ir purvasklaidos terminas. Šiame straipsnyje bandoma analizuoti, kaip Lietuvoje žiniasklaidai sukūrus gana palankias gyvavimo sąlygas, visuomenės informavimo priemonės viešojoje erdvėje išsikovojo išskirtines teises ir, pajutusios savo galią, ėmėsi demokratinėje valstybėje joms nebūdingų organizacinių funkcijų. Straipsnyje analizuojamos šio reiškinio prielaidos. Svarbiausia priežastis, skatinanti Lietuvos žiniasklaidą atgaivinti iš sovietmečio paveldėtas visuomenės organizacines funkcijas, yra viešąją erdvę užvaldęs vertybinis vakuumas, kuris vis gilina piliečių ir valstybės susvetimėjimą, o kartu atgaivina sovietmečio paveldą - viešosios erdvės susiskaldymą į oficialiąją ir privačiąją. Didėjantis nepasitikėjimas savo valstybe veda prie alternatyvių valdymo būdų paieškų, kur niekuo neįsipareigojusios, atsakomybės už savo siūlomus sprendimus neprisiimančios žiniasklaidos noras tapti valdžių valdžia gali būti labai pavojingas.Reikšminiai žodžiai: Kalbos laisvė; Pasitikėjimas žiniasklaida; Visuomenė; Visuomenės apklausos; Žiniasklaida; Freedom of speech; Media; Opinion polls; Society; The media; Trust in media.
ENLithuania occupies rather high positions in ratings of the key international organisation monitoring freedom of speech. Lithuania together with Czech Republic, Canada and United Kingdom share the 25th place in the global free press rating made in 2008 by the non-governmental organisation Freedom House. The state, which barely two decades ago, liberated itself from the Communist regime, could be proud of such assessment. The transformation of propaganda means into mass media is not a rapid process; therefore, it is not a surprise that it once was described as a dirty mass media. This article aims to analyse how means of public information gained exceptional rights upon the development of favourable conditions for mass media, and the way they started performing organisational functions in the democratic state. The article analyses causes of this phenomenon. The key reason encouraging Lithuanian mass media to revive organisational functions inherited from the Soviet period is the vacuum of values occupying the public domain, which revives the splitting of the public domain into official and private. The increasing distrust in the state leads to alternative ways of management, where the wish of the mass media taking no responsibility for the solutions it offers to be the leading authority may be very dangerous.
