LTLietuvių kalba kartu su Lietuvos valstybe nuėjo sudėtingą ir pavojingą kelią. Per praėjusius šimtmečiais valstybė kūrėsi, smuko, klestėjo, vėl smuko, kilo, patyrė okupacijas, iš naujo kilo, o kartu su ja kalba – buvo tarmės, radosi religinio turinio raštai tarmėmis, raštų kalba buvo tobulinama, kalba menko dėl germanizacijos, polonizacijos, rusifikacijos, buvo uždrausta lietuvių spauda, bet lietuvių kalba išliko, susiformavo bendrinė kalba, ji buvo sunorminta, pakilo, įsitvirtino, pasiekė nemažų laimėjimų ir... atsidūrė globalizacijos akivaizdoje. Taigi dar mąstome, kalbame, rašome lietuviškai ir savo žodžius rikiuodami bandome suprasti vieni kitus. O tai labai svarbu. Kad nedidelės tautos kalba išliktų visavertė, būtinas sąmoningas žmonių požiūris į kalbą kaip j esminę tautos vertybę, būtinos pastangos. Straipsnyje apžvelgiama lietuvių bendrinės kalbos raida siejama su Lietuvos istorija. Nuosekliai aptariama bendrinės kalbos ištakos, formavimasis Mažojoje Lietuvoje, Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje, spaudos draudimo metais, Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, okupacijos metais ir atkūrus Lietuvos nepriklausomybę; aptariama valstybinė kalbos politika, institucijų, kurios rūpinasi lietuvių kalba, veikla. Apžvelgiami dabartiniai lietuvių kalbos tyrimai: institucijos, kurios rūpinasi įvairiais lietuvių kalbos klausimais, jų veiklos pobūdis, leidiniai ir pan. Analizuojamos ir lietuvių kalbos problemos: anglų kalbos įtaka, debatai dėl tikrinių vardų rašybos, lietuvių kalbos prestižo kritimas, lietuvių kalbos mokymo mokyklose problemos, vadovėlių kalba ir pan.Reikšminiai žodžiai: Bendrinė kalba; Gramatika; Kalbos istorija; Kalbos norminimas; Kalbos politika; Kalbos raida; Nepriklausomybė; Raštas; Spauda; Tauta; Valstybinė kalbos politika; Valstybinė lietuvių kalbos komisija; Valstybė; Codification of language; Development of language; Grammar; History of language; Independence; Language policy; Lithuanian; Nation; National language politics; Politics of language; Printing; Standard language; State; The Commission of the Lithuanian Language; The Lithuanian language; Writing.
ENThe Lithuanian language and the state of Lithuania have had a difficult and dangerous path. Over the last centuries, the state emerged, decayed, flourished, decayed again, raised, experienced occupations, recovered together with its language. It had its accents, religious writings, the written language was improved, then it was supressed by Germanisation, Polonisation, Russification, Lithuanian press ban; however, it managed to survived, developed into a standard language, then it was standardised, recovered, and embedded. A great number of achievements were reached in the field of language. And then it faced Globalisation. We still think, speak and write in Lithuanian. And that is very important. For a small nation’s language to survive, people’s attitude towards their language as the key national virtues is essential, and their efforts are essential. The development of the standard Lithuanian language reviewed in the article is related with the history of Lithuania. The origin of the formation of the standard language, its formation in Lithuania Minor, the Grand Duchy of Lithuania, and the period of the ban on Lithuanian press, the independence of Lithuania, occupation and restoration of independence are extensively discussed. The article also discusses the policy of the state language and activities of institutions in charge of the Lithuania language. Present studies in the field of the Lithuanian language are reviewed. Problems of the Lithuanian language are analysed as well: influence of the English language, disputes over the writing of personal names, deteriorating image of the Lithuanian language, problems in Lithuanian language teaching in schools, language of textbooks, etc.