Baudžiamojo proceso paskirties interpretavimo kaita Lietuvai atgavus nepriklausomybę

LTAtkūrus Lietuvos nepriklausomybę, vienas iš iššūkių jaunai valstybei buvo teisinės sistemos reforma. Baudžiamojo proceso kodeksas, kaip ir kiti kodeksai, priimti XX a. viduryje, liko galioti, nuolat juos pildant ir keičiant. Keičiantis tradicinių baudžiamojo proceso institutų teisiniam reguliavimui, taip pat atsirandant naujiems baudžiamojo proceso institutams ar normoms, paprastai preziumuojama, kad jie subordinuojami pagal baudžiamojo proceso principus, o šie savo ruožtu turi būti aiškinami taip, kad padėtų kryptingai siekti baudžiamojo proceso paskirties. Baudžiamojo proceso paskirties suvokimo kaita nebuvo nagrinėta, nors tirdami atskirus klausimus daugelis autorių vienu ar kitu atžvilgiu nagrinėjo jos elementus. Straipsnyje stengiamasi išnagrinėti vieną esminių baudžiamojo proceso teisės aspektų - baudžiamojo proceso paskirtį. Straipsnio objektas nėra pati baudžiamojo proceso paskirtis ar jos turinys, o kriterijai, kuriais remdamiesi baudžiamojo proceso specialistai ją interpretuoja. Aptariamos kai kurios baudžiamojo proceso paskirties interpretavimo kaitos priežastys. Nors baudžiamojo proceso paskirties suvokimas ir interpretavimas yra veikiamas šalies teisės tradicijos, tačiau pagrindiniais kriterijais nustatyti baudžiamojo proceso paskirties turinį laikytina Konstitucija ir iš jos kylantys imperatyvai, bei, žmogaus teisės, įtvirtintos ir pripažintos tarptautiniuose aktuose, taip pat Europos Sąjungos teisėje.Reikšminiai žodžiai: Baudžiamasis procesas; Funkcijos; Kaita; Paskirtis; Tikslai; Criminal procedure; Fluctuation; Functions; Mission; Tasks.

ENAfter the restoration of Lithuanian independence, one of the challenges facing the young state was reform of the legal system. The Criminal Procedure Code, like the other codes that were adopted in the mid-20th century, was still in force, while constantly being supplemented and modified. With legal regulation of traditional criminal procedure institutions changing and new criminal process institutions or standards emerging, it is generally presumed that they are subordinated according to criminal procedure principles, which, in turn, must be elucidated in such a way as to help systematically pursue the purpose of the criminal procedure. Change in the conception of the purpose of the criminal procedure was not analysed, although in researching separate issues, many of the authors did, in one way or another, examine elements thereof. This article attempts to analyse one of the key aspects of criminal procedure law - the purpose of criminal procedure. The subject matter of the article is not the purpose of criminal procedure itself or its contents, but rather - the criteria based on which criminal procedure specialists interpret it. Some of the reasons for change in the interpretation of the purpose of criminal procedure are discussed. Although the conception and interpretation of the purpose of criminal procedure are influenced by the country’s legal tradition, the main criteria for determining the content of the purpose of criminal procedure are considered to be the Constitution and the imperatives that arise therefrom, as well as the human rights established and recognised in international legal documents and European Union law.

• Fikcijos baudžiamajame procese: tarp ontologinės "tikrovės", teisėkūros ir teisės taikymo / Salomėja Zaksaitė. Jurisprudencija. 2014, Nr. 21 (1), p. 244-258.
• Teismo įgaliojimų keisti inkriminuojamos veikos kvalifikavimą griežtesniu suderinamumas su konstituciniais baudžiamojo proceso tikslais ir principais / Mindaugas Girdauskas. Teisė. 2013, t. 88, p. 144-163.
• The Judge as an impartial subject in criminal proceedings: the case of Lithuania / Rasa Žibaitė-Neliubšienė. International Comparative Jurisprudence. 2019, Vol. 5, no. 1, p. 87-107.