Žmogaus teisių ir laisvių apsauga : Lietuva Europos kontekste
LTLietuvai atkūrus nepriklausomybę, vienas iš pirmųjų uždavinių buvo įtvirtinti žmogaus teisių apsaugą ir pagarbą joms, taip subalansuoti konstitucines vertybes, taip pat ir žmogaus teises. Po sovietinio fiktyvaus žmogaus teisių deklaravimo įstatymų leidėjui, mokslininkams, teisininkams praktikams teko labai sudėtinga užduotis, vadovaujantis tarptautinėmis ir regioninėmis žmogaus teisių sutartimis ir šių sutarčių apsaugos mechanizmų jurisprudencija, remiantis skirtinga Vakarų valstybių konstitucine doktrina, ne tik įtvirtinti konstitucinį žmogaus teisių katalogą, bet ir sukurti žmogaus teisių apsaugos institucinį mechanizmą. Pažymėtina, kad visos Konstitucijoje įtvirtintos žmogaus teisės ir laisvės sudaro vieningą ir darnią sistemą, o tai reiškia, jog visos žmogaus teisės ir laisvės yra vienodai svarbios. Todėl negalima būti teigti, kad politinės ir pilietinės teisės yra svarbesnės ar privalo būti labiau ginamos, nei socialinės teisės. Lyginant Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau -Konstitucija) įtvirtintą žmogaus teisių katalogą su kitų Europos valstybių konstitucinėmis žmogaus teisių garantijomis, pažymėtina, kad Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teisių katalogas yra pakankamai modernus, platus. Be to, autoriaus teigimu, labai sunku lyginti tik Konstitucijų tekstus, nes, Konstitucijoje įtvirtintų teisių turinys atsiskleidžia tik konstitucinės justicijos institucijai oficialiai aiškinant Konstituciją. Šiame straipsnyje apžvelgiamas įstatymų leidėjo indėlis, įtvirtinant žmogaus teisių apsaugą, analizuojamos žmogaus teisių institucijos ir jų veiklos efektyvumas.Reikšminiai žodžiai: Konstitucinė teisė, žmogaus teisės, prigimtinė teisė, apsauga; Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas; Teisių gynimas; Valstybės įsipareigojimai; Žmogaus teisės; Constitutional Court of the Republic of Lithuania; Constitutional law, human rights, natural law, protection; Human rights; Protection of rights; State liability.
ENLithuania having restored its independence, one of the first tasks was to embed protection of and respect for human rights, as well as to harmonise constitutional virtues, including human rights. After the fictitious Soviet declaration of human rights, legislators, scientists, lawyers faced a very difficult task, i.e. based on international and regional treaties on human rights and the jurisprudence of mechanisms of protection of these treaties as well as on different constitutional doctrines of Western states, to embed the catalogue of constitutional human rights and to create an institutional mechanism for human rights protection. It should be noted that all the human rights and freedoms embedded in the Constitution form a unified and harmonious system, and this means that all the human rights and freedoms are equally important. Therefore, it would be wrong to claim that political and civil rights are more important and must be more protected than social rights. When comparing the catalogue of human rights embedded in the Constitution of the Republic of Lithuania (hereinafter – the Constitution) with constitutional guarantees of human rights in other European states, it should be noted that the catalogue of human rights embedded in the Constitution is rather modern and wide. Moreover, the author claims that it is very difficult to compare the texts of Constitutions, since the content of the rights embedded in the Constitution can be revealed only with a Constitutional justice institution officially interpreting the Constitution. This article reviews the contribution of the legislators when assessing the protection of human rights, human rights institutions and their operational efficiency.
