Aukščiausiosios tarybos - atkuriamojo seimo pirmininko konstitucinis statusas : genezė ir konstituciniai parametrai

• MRU CRIS: knygos tekstas

LTAukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininko konstitucinis statusas sietinas su 1988 – 1990 metų konstitucinių reiškinių, idėjų, faktų visuma, apibūdinančia to laikotarpio konstitucinį procesą. Siekiant visapusiškai atskleisti Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininko statuso turinį atkurtos valstybės institucinėje sąrangoje, reikia atsižvelgti ir į Atgimimo laikotarpio konstitucinius reiškinius, ir į 1990 – 1992 metų politinę socialinę aplinką. Straipsnyje analizuojant Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininko statusą, yra detaliai aptariami to laikotarpio valdžios institucijų sąrangos, statuso ir santykio klausimai. Analizuojami Parlamento vadovo konstitucinio statuso bendrieji pagrindai Laikinojoje Konstitucijoje, Parlamento vadovo kaip deputato funkcijų įgyvendinimas. Vertinamas Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko konstitucinio statuso koregavimo klausimas, siejant jį su atkuriama valstybės prezidento institucija. Atsižvelgiant į įtvirtintą valstybės valdžios institucinę sąrangą, teigiama, kad ši konstrukcija buvo grindžiama parlamentinės demokratijos dėsniais, kuriuos savo ruožtu lėmė Atgimimo laikotarpio politinės teisinės idėjos, reikštos rengtuose ir paskelbtuose konstituciniuose tekstuose. Laikinoji Konstitucija atitinkamu mastu atspindėjo buvusią sistemą ir buvo prieštaringa jau vien todėl, kad nebuvo išsamiai konstituciškai apibrėžtos įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės valdžios sąveikos ir bendradarbiavimo konstitucinės formos.Reikšminiai žodžiai: Aukščiausioji Taryba; Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas; Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas; Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas; Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininko konstitucinis statusas; Konstitucija; Lietuvos Respublikos Konstitucija; Lietuvos Respublikos Laikinasis Pagrindinis Įstatymas; Suverenitetas; Valdžia; Valdžios sąranga; Constitution; Governance; Sovereignty; Supreme Council (Reconstituent Seimas) 1990-1992; The Constitution of the Republic of Lithuania; The President of the Supreme Council; The Provisional Basic Law of the Republic of Lithuania (The Provisional Constitution of the Republic of Lithuania (1990)); The Status of the Chairman of the Supreme Council (Reconstituent Seimas); The Structure of the Government; The Supreme Council; The Supreme Council Presidium.

ENThe constitutional status of the Chairman of the Supreme Council – Reconstituent Seimas was linked to the whole of constitutional occurrences, ideas and facts in 1988-1990 that characterise the constitutional process of that period. In order to fully uncover the content of the status of the Chairman of the Supreme Council – Reconstituent Seimas within the institutional framework of the restored state, the constitutional occurrences of the period of National Revival as well as the political social environment in 1990-1992 must also be taken into account. In analysing the status of the Chairman of the Supreme Council – Reconstituent Seimas in the article, issues concerning the structure, status and relationship of state institutions of that time are discussed in detail. The general framework in the Interim Constitution on the constitutional status of the head of the parliament is analysed, as is the execution of the functions of the head of parliament as a deputy. The issue of amending the status of the Chairman of the Supreme Council – Reconstituent Seimas is assessed by linking it with the restoration of the institution of president of the state. Taking the consolidated institutional framework of state power into account, it is argued that this construction was based on principles of parliamentary democracy, which in turn led to the political ideas of the period of National Revival expressed in prepared and declared constitutional texts. The Interim Constitution reflected the previous system on an appropriate scale and was controversial for the sole reason that constitutional forms of cooperation and interaction between the legislative, executive and judicial powers were not comprehensively and constitutionally defined.

• Laikinasis Pagrindinis Įstatymas kaip provizorinė konstitucinė teisė / Egidijus Jarašiūnas. Kovo 11-oji: Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas (įžvalgos, projektai, dokumentai) / sudarytojas ir mokslinis redaktorius Vytautas Sinkevičius. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2023. P. 152-198.
• Lietuvos valstybės vadovo institutas 1990–1992 m / Vytautas Sinkevičius. Teisė. 2014, t. 92 p. 148-155.