Religinio ugdymo ir klero formavimo istorija Lietuvoje ir katalikiškame pasaulyje - kelios pastabos dėl Artūro Grickevičiaus knygos "Vilniškė popiežiškoji seminarija 1583-1655 metais" : recenzija
LTRecenzuojama knyga skirta Popiežiškosios seminarijos veiklai Vilniuje šešioliktojo šimtmečio pabaigoje ir septynioliktojo pirmojoje pusėje. Knygos autorius pasinaudojo archyvine medžiaga ir aptarė teisinius Seminarijos steigimo Vilniuje aspektus, Seminarijos valdymą, jos auklėtinių tautinę ir religinę kilmę, Seminarijos ryšį su Tartu (Dorpato) vertėjų seminarija ir dar daugybę klausimų. Studija gerai dokumentuota, autorius atliko nemažai statistinių tyrimų ir paįvairino dėstymą lentelėmis bei grafikais. Tad šia studija, be abejonės, naudosis kiti istorikai. Tačiau, nors knygos paantraštė skelbia, kad studija skirta Lietuvos religinio ugdymo istorijai, ją skaitant faktų ir duomenų aptarimas užgožia religinio ugdymo istorijos naratyvą, kuris galėtų sudominti daugiau skaitytojų. Autorius supažindina su įvairių tautybių ir tikybų Seminarijos alumnų statistika, nagrinėja, ką jie studijavo ir kaip šios studijos susijusios su jų kilme, išvardija iškilesnius alumnus ir pamini jų pasiekimus. Tačiau knygos išvadose, nors ir minima daug dalykų, taip ir neįvardijama, kuo Vilniaus seminarija buvo svarbi Lietuvos valstybei, Bažnyčiai ir regionui. Apsiribojama smulkesniais patikslinimais ir dalinėmis išvadomis.Reikšminiai žodžiai: A. Grickevičius; Kleras; Popiežiškoji seminarija Vilniuje; Religija; Religinis ugdymas; Seminarija; Ugdymas; Vilnius; A. Grickevičius; Claire; Education; Papal seminary in Vilnius; Religion; Religious education; Seminary; Vilnius.
ENThe reviewed book focuses on the activities of the Papal Seminary in Vilnius at the end of the 16th c. – the beginning of the 17th c. The book author used archival material and discussed the legal aspects of the establishment of the Seminary in Vilnius, the administration of the Seminary, its students’ ethnic and religious origin, the relationship of the Seminary with Tartu (Dorpat) Translators’ Seminary and many other issues. The study is well-documented; the author carried out many statistical surveys and included tables and graphs. The study will therefore be useful to other historians. However, although the subtitle of the book says that it focuses on the history of Lithuanian religious education, the discussion of facts and data upstages the narrative of religious education history which could be interesting to a wider audience. The author acquaints with the statistical information about the Seminary alumni of various nationalities and confessions, analyses what they studied and how the studies were related to their descent, enumerates more prominent alumni and mentions their achievements. However, although the conclusions of the book cover many issues, they do not actually name in what Vilnius Seminary was important for the State of Lithuania, the Church and the region. The author limits to more detailed specifications and partial conclusions.
