U mariahskich poczatköw klasztoru mariampolskiego
- Marijampolės vienuolyno marijoniškosios ištakos
- At the origin of the order of marian fathers
LTMarijonų vienuolija buvo įsteigta palaimintojo Stanislovo Papčinskio 1673 m. Lenkijoje. Didžiojoje Lietuvos Kunigaikštystėje, atsiradus fundatoriams, marijonai įsikūrė XVIII a. viduryje: Rasnoje netoli Bresto – 1749 m., Marijampolėje – 1758 m. rugsėjo mėn. Marijampolėje marijonų vienuolynas buvo pastatytas Prienų seniūnijoje, kurią nuo XVII a. vidurio valdė grafai Butleriai. Gotardas Vilhelmas Butleris (1600–1660) šias žemes gavo už ištikimą tarnystę karalaičiui Jonui Kazimierui. Butleriai gyveno Prienuose, bet po Šiaurės karo, 1702 m. švedams sunaikinus jų pilį, persikėlė gyventi į saugesnę vietą – Kvietiškio kaimą ties Kauno ir Prienų girių riba. Netoli Butlerių dvaro kūrėsi gyvenvietė, kuri buvo pavadinta Starapole, vėliau – Marijampole. Po Morkaus Antano Butlerio mirties (1740 m.?) Prienų seniūniją valdė jo žmona grafienė Pranciška, kilusi iš Ščiukų giminės (kartais klaidingai nurodoma jos kilmė iš Ščuckų giminės). Pranciška Butlerienė norėjo padėti žmonėms, gyvenantiems toli nuo Prienų bažnyčios, dalyvauti religinėse apeigose, todėl nusprendė įsteigti bažnyčią ir vienuolyną. Šį siūlymą palankiai priėmė tuometinis marijonų generolas Kazimieras Višinskis (1700–1755). Sumanymą pavyko įgyvendinti ne iš karto, tam kliudė neaiškūs kun. Stepono Turčinovičiaus veiksmai: jis bandė nusavinti Marijonų ordino pavadinimą ir jų baltą abitą. Vilniuje net buvo įkūręs „Vilniaus marijonų“ vienuolyną, į kurį priimdavo neofitus. 1752 m. Apaštalų Sostas nurodė kun. S. Turčinovičiui atsisakyti savo ketinimų.Marijonai, daugiausia čekai, Marijampolėje dirbo nuo 1750 m., nors tuo metu dar nebuvo nei bažnyčios, nei vienuolyno. Tėvas Kazimieras Višinskis iš Romos laiškais palaikė ryšį su grafiene ir jos sūnumi. Deja, tėvas Kazimieras nesulaukė marijonų įvesdinimo į Marijampolės vienuolyną – mirė 1755 m. Portugalijoje. Vienuolyno atidarymą atitolino ir gaisras, suniokojęs medinę koplyčią, ir tuo metu į Lietuvą įžengusi rusų kariuomenė, grobusi, deginusi ir apkrovusi kraštą mokesčiais. Išpildžius visus būtinus formalumus buvo gautas Vilniaus vyskupo leidimas grafienei P. Butlierenei sudaryti fundacijos aktą – Alytaus dekanas kun. Pranciškus Vnorovskis iškilmingai įvesdino marijonus į Marijampolės bažnyčią ir vienuolyną 1758 m. rugsėjo 13 d. Kadangi Prienų seniūnija buvo karaliaus nuosavybė, Augustas III leido atiduoti marijonams miestelį ir laukus, kaip to norėjo grafienė P. Butlerienė ir jos sūnus Mykolas. Teritorija, kurioje dirbo marijonai, plėtėsi: pamažu buvo pastatytos naujos bažnyčios, greta jų vienuolynai, taip pat rezidencijos Igliaukoje, Sasnavoje, Miroslave. Marijampolės marijonai padėjo lietuviškai nekalbantiems kunigams, teikė visokeriopą pagalbą įvairiose parapijose. Steigė mokyklas, kurios daugeliui marijampoliečių padėjo įgyti geresnį išsilavinimą. XIX a. antrojoje pusėje Marijampolėje prasidėjo lietuvių tautinis atgimimas. 1864 m. caro įsakymu buvo uždaromi marijonų vienuolynai, liko tik Marijampolės vienuolynas – paliktas marijonams išmirti. Marijonų vienuoliją atgaivino ir ją nuo išnykimo išgelbėjo pal. Jurgis Matulaitis, 1908 m. slapta įstojęs į ordiną. Prasidėjo nauja ordino – dabar jau kongregacijos – istorija. [...]. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Butleriai; Fundacija; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Marijampolė; Marijonai; Marijonų vienuolynas; Pranciška Butlerienė; Butler; Foundation; Franciszka Butler; Marian Fathers; Marijampolė; Buttler family; Order of Marian Father.
ENThe Order of Marian Fathers founded by the blessed Stanislaus Papczynski in 1673 in Poland, was introduced in the middle of the 18th century in the Great Duchy of Lithuania, thanks to lordly foundations in Rasna near Brzešč in 1749 as well as in Marijampolė in September 1758. The monastery in Marijampolė was on the terrain of Prienai Commune which since the middle of the 17th century was administered by the Butlers. […] The Marians, mostly of Czech nationality, had already worked in Marijampolė from 1750 […] Another barrier to the solemn entering of Marian monastery was caused by the fire of a wooden chapel as well as the invasion of the Russian army, which caused fires, plundered and put people in requisitions […]. Because the terrain of the Marian Fathers' work was extensive, gradually new churches were built with new monasteries close to them. […] In the second half of the 19th century Marijampolė became the centre of Lithuanian national movement. After 1864 the tzar closed the Marian monasteries, leaving only Marijampolė as the place for Marians extinction. Marian Order survived thanks to one of the members - the blessed Jurgis Matulaitis-Matulewicz who secretly joined this order in 1908. A new chapter of the Order's history - now Community - began this way. […]. [From the publication]
