LTNusikalstamų veikų atribojimo nuo veikų užtraukiančių civilinę teisinę atsakomybę problemos pastoviai iškyla teisinėje praktikoje. Turtinės žalos padarymas kito asmens nuosavybei gali būti laikoma ir nusikalstama veika, ir civilinės teisės pažeidimu. Teismų praktikoje tiriant ir nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl kaltinimų, padarius nusikalstamas veikas nuosavybei, ne taip jau retai kyla ginčai dėl padarytų veikų teisinio vertinimo. Dažniausiai teismų praktikoje nusikalstamų veikų ir civilinės teisės pažeidimų atribojimo problemos kyla, padarius žalą dėl veikų, turinčių sukčiavimo ar turto pasisavinimo ar iššvaistymo požymių. Kitos bylų kategorijos, kur taip pat iškyla panašios atribojimo problemos turtinės žalos padarymo atveju yra bylos, susijusios su asmeniui patikėto ar esančio jo žinioje turto pasisavinimu ar iššvaistymu, dėl žalos padarymo sunaikinus ar sugadinus svetimą turtą. dėl veikų, susijusių su asmens garbės ir orumo pažeidimais, ir dėl kai kurių veikų valstybės tarnybai ir viešiems interesams, skyrium imant dėl dovanų davimo ar priėmimo. Autorius pateikia doktrininį įstatymo aiškinimą šių veikų atribojimo aspektu. Pateikiami pavydžiai iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, taip pat ištraukos iš nutarčių, kuriose aiškinamos šios atribojimo problemos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Nusikalstama veika; Civilinės teisės pažeidimai; Atribojimas; Nusikalstamų veikų ir civilinių deliktų atribojimas.
ENLimiting criminal activity by drawing on the problems of civil rights acts continually raises problems in court practice. Material damage caused to another person’s property can be considered criminal activity and infringement of civil rights. Studying and examining court practice of criminal cases concerning criminal damage of property the question often arises of the evaluation of the criminal act. Limiting criminal damage and the infringement of civil rights often raises problems in court practice when the claim contains signs of fraud, misappropriation of assets or squandering. Other types of cases where similar problems in situations of limiting material damages are cases associated with personal trust or the person’s knowledge of the assets appropriation or squandering, or the destruction or damage of property belonging to another person. Concerning acts that damage a person’s respect or dignity and in certain acts in the police force and the public interests, focussing on the acceptance of gifts. The author suggests clarifying the doctrine of the law concerning aspects of limiting these acts. Examples are given from Lithuania’s Supreme Court practice and rulings which clarify these limitation problems.