Lietuvių kalbos germanizai ir jų fonetinės ypatybės

LTMonografijoje nagrinėjami XVI – XX a. germanizmai, daugiausia skoliniai iš vokiečių kalbos, atsiradę dėl kalbų kontaktų, ekonominių, prekybinių ryšių, naujų realijų, taip pat verčiant religines knygas, skelbiant krikščionybę. Jie fiksuoti jau pirmuosiuose XVI a. lietuvių rašto paminkluose. Nemaža jų turima Lietuvos vakarų, pietų aukštaičių ir žemaičių tarmėse. Didžioji skolinių dalis yra daiktavardžiai, materialią kultūrą atspindintys žodžiai. Vokiečių kalbos skoliniai skirstomi į temines grupes. Gausią teminę grupę (su vediniais) sudaro asmenų pavadinimai, fiksuota įvairių ūkio daiktų, matų pavadinimų, religijos terminų, abstrakčių sąvokų. Mažiausia pasiskolinta vokiškos kilmės giminystės terminų, kūno dalių, gamtos kūnų ir reiškinių pavadinimų. Monografijoje duodama išsamios informacijos apie skolinius, kurioje atsispindi lietuvių kalbos praeitis ir raida, kalbų kontaktai. Tam tikslui darbe nagrinėjama baltų ir germanų slavų ir kitų kalbų medžiaga, panaudojami naujausi kalbotyros tyrimai skolinių kilmės klausimais, pateikiami germanų kilmės pamatiniai žodžiai, iš kurių skoliniai yra kilę, duodama kitų kalbų atitikmenų. Aiškinamos leksemų reikšmės, fiksuojama jų raida, skolinių vartosena įvairiais laikais. Pirmojoje dalyje apžvelgiama germanizmų tyrinėjimo istorija, aiškinama skolinių kilmė, nagrinėjamas jų vartojimas raštuose bei gyvojoje kalboje. Antrojoje darbo dalyje nagrinėjamos skolinių trumpųjų ir ilgųjų balsių, dvibalsių, balsių prieš sonantus l, m, n, r ir priebalsių fonetinės ypatybės, vokiečių kalbos garsų prisitaikymas prie lietuvių kalbos fonetinės sistemos.Reikšminiai žodžiai: Akomodacija; Baltizmai; Dariniai; Fonetinės ypatybės; Germanizmai; Kalbų kontaktai; Neologizmai; Prūsai; Skoliniai; Substitucija; Vokiečiai; Accommodation; Baltism; Borrowed; Borrowings; Derivatives; Germanism; Germanisms; Germans; Language contact; Lithuanian; Neologisms; Phonetic; Phonetic features; Prussians; Substitution.

ENThe monograph analyses German borrowings of the 16th–20th c. that appeared due to language contacts, economic and trade relations, new realia, as well as through the translation of religious books and evangelization. They are recorded already in the first Lithuanian writings of the 16th c. A lot of borrowings are present in Lithuanian western and southern Aukštaitian and Samogitian dialects. The majority of borrowings are nouns, words reflecting material culture. German borrowings are classified into thematic groups. A large thematic group (with derivatives) consists of personal names, household articles, measurement units, religious terms, and abstract concepts. The smallest group contains kinship terms and the names of body parts, celestial bodies and phenomena. The monograph provides exhaustive information about borrowings, which reflects the past and development of the Lithuanian language as well as language contacts. The work explores the material of Baltic and German Slavic and other languages, uses the most recent linguistic research of the origin of borrowings, presents the underlying words of German origin which gave birth to borrowings, and gives equivalents in other languages. The study explains the meanings of lexemes, records their development and the use of borrowings at different times. The first part gives an overview of the history of research of German borrowings, explains the origin of borrowings and analyses their use in written and spoken language. The second part investigates the phonetic properties of short and long vowels, diphthongs, vowels before sonants l, m, n, r and consonants of borrowings, as well as the adaptation of German sounds to the Lithuanian phonetic system.