Deutsche und Deutschstämmige in der litauischen Armee 1918-1940

• Žurnalo archyvas: straipsnio tekstas

LT1918 metų vasario 16 dieną paskelbusi nepriklausomybę Lietuva turėjo imtis ginti savo laisvę ir ginklu. Savanoriai iš įvairių socialinių sluoksnių sudarė pirmuosius lietuviškus dalinius. Vokiečių kilmės asmenys, tarnavę Lietuvos kariuomenėje 1918–1940 metais, kilmės, priėmimo į kariuomenę būdą, funkcijų ir rango požiūriu gali būti skirstomi į keturias grupes: iš Vokietijos atvykę specialistai, kurie buvo pasamdyti nepriklausomybės kovų metu, vokiečių kilmės kareiviai ir karininkai iš Lietuvos ir vokiečiai iš Klaipėdos krašto. Daugiausia vokiečių ar vokiečių kilmės kareivių tarnavo tarpukario Lietuvos kariuomenėje kaip rekrūtai. Jų dalis svyravo nuo 0,88 % 1930 metais iki 2,68 % 1934 metais. Tai atitiko Lietuvoje gyvenančių vokiečių dalį. Karininkų vokiečių buvo mažai. Karinė vadovybė Klaipėdos krašto gyventojus laikė labiausiai tinkamus tarnauti kavalerijoje. Dalis karininkų, turėjusių vokiškas pavardes save su vokiškumu niekaip nesiejo. Statistikos duomenimis 1934 metais kariuomenėje tarnavo tik vienas karininkas vokietis, nors vienuolika karininkų turėjo vokiškai skambančias pavardes. Kai kurie iš jų savo pavardes netgi pasikeitė, pavyzdžiui, Mejeris tapo Mariūnu, o Reichertas – Reikėnu. Šeši vokiečių kilmės karininkai 1941 metais persikėlė į Vokietiją. Vokiečių ir vokiečių kilmės kareivių ir karininkų įtaka Lietuvos armijai buvo nežymi ir dar labiau sumažėjo trisdešimtais metais, nes Tautininkų partija į svarbiausius armijos postus pirmiausia skyrė lietuvius.Reikšminiai žodžiai: 1918-1940; Karininkas; Lietuvos kariuomenė; Lietuvos vokiečiai; Tarpukaris; Vokietija (Germany); Vokiečiai; Vokiečių tautinė mažuma; 1918-1940; German minority; Germans; Germany; Interwar period; Lithuanian Army; Lithuanian Germans; Officer.

ENUpon declaring independence on 16 February 1918, Lithuania also had to take up arms to defend its freedom. The first Lithuanian subunits were made up of volunteers from various social strata. Persons of German descent who served in the Lithuanian army in 1918-1940 can be divided into four groups, based on their origin, how they were recruited and what their functions and rank were: specialists from Germany who were hired during the fight for freedom, soldiers and officers of German descent from Lithuania, and Germans from the Klaipėda region. The majority of German or German-descent soldiers served in the inter-war Lithuanian Army as recruits. They made up from 0.88% of the army in 1930 to 2.68% in 1934. This was consistent with the share of Germans living in Lithuania. German officers were few in number. The military leaders considered residents of the Klaipėda region to be most suitable for service in the cavalry. A part of the officers who had German names did not in any way link themselves with being German. According to 1934 statistical data, only one German was serving in the army as an officer, even though 11 officers had surnames that sounded German. Some of them even changed their surnames, for example, Meier became Mariūnas, and Reichert - Reikėnas. In 1941, six officers of German origin moved to Germany. The influence of German and German-descent soldiers and officers on the Lithuanian Army was not significant, and decreased even more in 1930, when the Nationalist Party gave Lithuanians priority when allocating the most important military posts.