Quellen zur Alltagsgeschichte in Preußisch-Litauen. Teil 2, 19.-20. Jahrhundert

• Žurnalo archyvas: straipsnio tekstas

LTMažoji Lietuva buvo daugiakultūrinis paribio regionas, kuriame ilgą laiką dominavo vietiniai krašto gyventojai lietuviai (mažlietuviai), socialiniais, ekonominiais, kultūriniais, neretai, giminystės saitais susiję su vokiečiais. Tai etnografinė teritorija, iki Pirmojo pasaulinio karo pabaigos (iš dalies, ir tarpukariu) buvusi šiaurinė Rytų Prūsijos dalis. Kultūrinėje plotmėje Rytprūsių lietuvis jautėsi esąs vokiškos aplinkos žmogus. Tą sampratą labiausiai stiprino protestantizmo dvasia, vienijusi krašto gyventojus nuo XVI a. pr. Nuo 1871 m., sustiprėjus germanizacijai, politinė situacija pasikeitė. Skirtingai nuo mozūrų, lietuviai parodė didelį atsparumą kalbos ir švietimo sferose (bent jau sprendžiant iš peticijų atitinkamoms valdžios institucijoms). Tačiau identiteto (dvigubo identiteto) atžvilgiu jų raida tipologiškai atitiko analogišką prie vokiečių kalbos lengviau perėjusių mozūrų raidą. Publikacijoje pateikti tekstai (pranešimai, apžvalgos, laiškai etc.) supažindina su socialiniu ir ūkiniu gyvenimu XIX šimtmetyje ir XX a. pradžioje, gyventojais ir demografine situacija, mokyklomis ir apskritai švietimo reikalais, lietuvių būdo (tautinio charakterio) savybių apibūdinimu, lietuvių rašytomis peticijomis, bažnyčių vizitacijų dokumentais. Nemaža Pirmojo pasaulinio karo įvykių liudijimų (Viktoro Gailiaus laiškai).Reikšminiai žodžiai: 19 amžius; 20 amžius; Kasdienybės istorija; Kultūra; Lietuviai Prūsijoje; Politiniai įvykiai; Prūsijos Lietuva; Religija; Rytų Prūsija [East Prussia]; Šaltiniai; 19th - 20th centuries; History of East-Prussia; History of everyday life; Lithuanian in Prussia; Political events; Prussian Lithuania; Religion, culture; Sources.

ENLithuania Minor was a multicultural peripheral region dominated for a long time by local Lithuanians (mažlietuviai) who had social, economic, cultural, and often blood relationships with Germans. It is an ethnographic territory – the northern part of East Prussia before the end of World War I (and partially during the interwar period). On a cultural plane, a Lithuanian from East Prussia felt to belong to the German environment. This notion was mainly reinforced by the spirit of Protestantism which united the inhabitants of the region from the beginning of the 16th c. Since 1871, after Germanisation was intensified, the political situation has changed. Unlike Masurians, Lithuanians showed a considerable resistance in the areas of language and education (at least judging from the petitions addressed to respective authorities). However, in terms of identity (double identity), their development typologically corresponded to the analogical development of Masurians who more easily transited to the German language. The texts presented in the publication (notices, overviews, letters, etc.) acquaint with social and economic life in the 19th c. and at the beginning of the 20th c., population and the demographic situation, schools and education affairs in general, the description of the Lithuanian national character, the petitions written by Lithuanians and church visitation documents. There are also many testimonies of the events of World War I (letters by Viktoras Gailius).