Der Anschluss des Memelgebietes an Litauen : Die Tilsiter Akte und der "Aufstand" als Symbole des Legitimationsmythos

• Academia.edu: straipsnio tekstas

LTPastarąjį dešimtmetį daugelyje publikacijų Lietuvoje Tilžės aktas vaizduojamas kaip pagrindinis Prūsijos lietuvių politinės valios pareiškimas, kaip įrodymas jų siekio prisijungti prie Lietuvos. Esą tai natūrali išraiška jų noro išsivaduoti iš Vokietijos, kurioje anksčiau buvo germanizuojami. Reiškiama net nuomonė, kad būtent 1918 m. lapkričio 30 d. aktu Prūsų Lietuvos tautinė taryba paskelbusi krašto daugumos gyventojų valią: Mažosios Lietuvos prisiglaudimą prie savo tautos kamieno – Didžiosios Lietuvos. Tačiau kaip ankstesni teiginiai galėtų būti suderinti su Lietuvos ir Vokietijos istorikų pastaraisiais dešimtmečiais konstatuotu faktu, kad absoliuti dauguma Rytų Prūsijos lietuvių XX a. pr. buvo apolitiški, evangelikai liuteronai, ir socialiniu bei kultūriniu atžvilgiais Vokietijoje jautėsi gerai. Beveik viską, kas iki šiol yra žinoma apie šio akto priėmimą, XX a. IV dešimtmetį pateikė vienas žmogus – pats tą aktą pasirašęs Jonas Vanagaitis. Po to apie Tilžės aktą pasakoję istorijos rašytojai (profesionalių istorikų dėmesio jis iki šiol beveik nesulaukė) iš esmės kartojo Vanagaičio sukurtą siužetą. Tad tokio beveik neištirto fakto aktualizavimas po 1990 metų terodo suinteresuotumą turėti Klaipėdos krašto prijungimo 1923 m. teisėtumo simbolį, pateisinantį „sukilimo“ legendą. Nors apskritai 1923 m. sausio įvykiai maža bendro turi su deklaruotu tautų (gyventojų) laisvo apsisprendimo principu.Reikšminiai žodžiai: Istoriografija; Klaipėdos kraštas [Klaipeda region]; Klaipėdos sukilimas; Klaipėdos sukilimas 1923; Mažoji Lietuva; Tilžės Aktas, 1918 (Act of Tilsit); Act of Tilsit; Historiography; Klaipėda Revolt of 1923; Klaipėda region; Klaipėda revolt; Klaipėda territory; Lithuania Minor; Memel territory.

ENOver the last decade, a great number of Lithuanian publications have been depicting the Act of Tilsit as the key expression of the political will of Prussian Lithuanians proving their aspiration to join Lithuania. It was considered a natural expression of their will to detach from Germany, where they had been germanised. It is even claimed that by this act of 30 November 1918 the National Council of Lithuania Minor announced the will of the majority of Lithuanians inhabiting the region, i.e. the unification of Lithuania Minor with the stem of its nation – Lithuania Proper. However, to contradict the above statements, Lithuanian and German historians of the last decades claim that the majority of Lithuanians residing in Eastern Prussia at the outset of the 20th century were apolitical Evangelical Lutherans, and had perfect social and cultural life in Germany. Almost all information available on the adoption of this act was provided in the 4th decade of the 20th century by one person – Jonas Vanagaitis, the signatory to this act. All subsequent versions about the Act of Tilsit told by history writers (it has practically never attracted the attention of professional historians) were fundamentally similar to the version provided by Vanagaitis. Therefore, the actualisation of the fact so little investigated after 1990 merely indicates the intention to have a symbol of the legitimacy of the annexation of the Region of Klaipėda in 1923 justifying the legend of the revolt. However, generally, the events of January 1923 have little in common with the declared principle of the right of nations (residents) to self-determination.