Lietuvos kariuomenės organizavimo, dislokavimo ir ginkluotės pokyčiai 1938-1940 m.

LTStraipsnyje aptariami Lietuvos kariuomenės organizavimo, dislokavimo ir ginkluotės pokyčiai 1938–1940 m. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuo XX a. ketvirtojo dešimtmečio vidurio Europoje labai pradėjo ryškėti artėjančio naujojo karo požymiai. Tokiu būdu tautos, o ypač mažosios, susirūpino savo saugumu. Tai neaplenkė ir Lietuvos, nes ji buvo apsupta priešiškai Lietuvai nusiteikusių didžiųjų kaimynų. Įdomu pažymėti, kad Lietuvą okupavus Raudonajai armijai, buvusi Lietuvos kariuomenė daugumai lietuvių skatino šiltus prisiminimus, todėl būdami išeivijoje kraštiečiai karine tema parašė daug atsiminimų. Minimi K. Musteikio, S. Raštikio, V. Šliogerio ir A. Merkelio darbai, V. Statkaus išleista knyga ,,Ginkluotosios pajėgos“. Svarbu tai, kad straipsnyje norima atskleisti vykusius pokyčius kariuomenės vadovybėje, kaip vyko karo technikos, karo aviacijos ir priešlėktuvinės apsaugos, ir kitų pagrindinių ginklo rūšių organizavimas, dislokavimas. Tuo pačiu apžvelgiamas ir apginklavimo lygis. Pažymima, kad tuo metu Lietuvoje buvo tik toliau tobulinamas kariuomenės organizavimas. Buvo laikomasi nuomonės, kad gintis turi visa tauta. Konstatuojama, kad tuometinės Lietuvos pėstininkų divizijos, neaprūpintos tinkama ginkluote, manevriniam karui netiko. Buvo nutarta sumažinti jų skaičių, o mobilizuoti 3–4 modernias pėstininkų divizijas, kurios būtų tinkamai aprūpintos ginklais. To meto kavalerija taip pat neatitiko reikalavimų. Svarbu buvo stiprinti kariuomenės pajėgumą, tačiau tam sutrukdė sovietinė okupacija.Reikšminiai žodžiai: 1918-1940 m.; 1938-1940; Artilerija; Ginklavimo valdyba; Karinis potencialas; Kariuomenės dislokavimas; Kariuomenės organizavimas; Kariuomenės rūšys; Kariuomenės struktūra; Karo naviacija; Karo technika; Kavalerija; Lietuvos Respublikos kariuomenė; Lietuvos kariuomenė; Priešlėktuvinė gynyba; 1918-1940; 1938-1940; Air-defence; Arming Department; Army deployment; Army organization; Army structure; Artillery; Branches of service; Cavalry; Lithuanian army; Military equipment; Potentials of war; The technical of war; The troop of the Republic of Lithuania; War aircraft.

ENThe article discusses changes in the organisation, dislocation and weaponry of the Lithuanian Army in 1938–1940. Attention is drawn to the fact that since the mid-1930s, signs of a new war approaching were gradually emerging in Europe. Therefore, nations, especially, the small ones, were concerned with their security. This also concerned Lithuania, since it was surrounded by big neighbours hostile to Lithuania. It is interesting to note that after Lithuania was occupied by the Red Army, many Lithuanians had warm recollections about the Lithuanian army, therefore, when emigrants, Lithuanians wrote a great many of memoirs on the military topic: works by K. Musteikis, S. Raštikis, V. Šliogeris and A. Merkelis and S. Statjus’ book “Armed Forces”. It is important that the article seeks to reveal changes among military leaders as well as to describe the dislocation of military equipment, military aviation and antiaircraft security and the organisation of other types of weapons. The author also reviews the level of equipment. He notes that military organisation was further improved in the then Lithuania. The opinion that the whole of the nation had to defend the country prevailed. The author states that the then divisions of Lithuanian infantry did not have the required equipment and were unsuitable for war activities. It was decided to decrease the number of these divisions and to mobilise 3–4 modern infantry divisions, which would be properly equipped. The then cavalry was also unsuitable for war. It was important to strengthen the military capacity; however, these plans were impeded by the Soviet occupation.