Visuomenės sveikatos reformos poreikis

LTTikslas – atkreipti dėmesį į visuomenės sveikatos mokslu grindžiamų koncepcijų svarbą Lietuvos gyventojų sveikatos problemų sprendimui. [...] Tarpinis Lietuvos sveikatos programos, rengtos 1998–2010 metų laikotarpiui, įgyvendinimo vertinimas parodė, jog nepakoregavus jos įgyvendinimo strategijų, numatyti programoje kiekybiniai siekiniai, o tuo pačiu ir tikslai nebus pasiekti. Po 2000 m. pradėję augti bendrojo mirtingumo rodikliai lėmė tai, jog vidutinė būsimo gyvenimo trukmė, kaip integralus gyventojų sveikatos rodiklis, per dešimtmetį sumažėjo (nuo 71,39 iki 70,92) ir tik 2008 m. šiek tiek viršijo pradinį lygį, pasiekdamas 71,94 metų. Per šį laikotarpį didėjo mirtingumo rodikliai, lemti pagrindinių lėtinių neinfekcinių ligų grupės, kurių išsivystymui lemiamos reikšmės turėjo sveikatai nepalanki socialinė-ekonominė aplinka bei kai kurių nesveikos gyvensenos lemti rizikos veiksniai. Pakankamai ženklios Lietuvos sąlygomis investicijos į šios grupės ligų išeičių tvarkymą akivaizdžiai nedavė norimų rezultatų ir, lyginant su senbuvėmis ES šalimis, pademonstravo didėjančius sveikatos rodiklių skirtumus. Išvada: investavimas į sveikatos sektorių ir beveik išskirtinai tik į asmens sveikatos priežiūrą, nepajungiant sveikatos problemų sprendimui visų šalies socialinės-ekonominės sąrangos sektorių, iš principo negali ženkliau pagerinti nacionalinių sveikatos rodiklių. Naujoji visuomenės sveikatos paradigma diktuoja būtinybę tobulinti sveikatos problemų sprendimo strategijas, daugiau galių suteikiant visuomenės sveikatos priežiūros sektoriui. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Sveikatos politika; Sveikatos priežiūros sistema; Sveikatos programa; Sveikatos sistema; Visuomenės sveikata; Health care system; Health policy; Health system; Medical care system; Medical policy; Medical programme; Medical system; Public health; Society health.

ENThe purpose is to pay attention the importance of the concepts of public health science to solve health problems of the Lithuanian population. An interim assessment of the Lithuanian health programme developed for 1998–2010 revealed that without modifying implementation strategies, the programme quantitative goals as well as objectives will not be attained. The overall mortality rates started to grow after 2000. This happened because the average life expectancy as an integral indicator of population health has shrunk (from 71.39 to 70.92) and only in 2008 it slightly exceeded the initial rate, going up to 71.94. During the period mortality rates increased. Major reasons for that were chronic diseases which developed due to unfavourable social and economic environment and risk factors associated with unhealthy lifestyle. Quite significant (in the Lithuanian context) investment into solutions of this problem has not given expected results and Lithuania, as compared to the old EU Member States, showed increasing differences among the health indicators. The following conclusion can be made: investment into health sector and the personal healthcare in particular, without including the social-economic structures of the country, cannot improve the national health indicators significantly. The new public health paradigm shows the need to improve the health strategy by giving more powers to the public healthcare sector.