Sveikatos politikos ir valdymo vystymas
LTDarbo tikslas – apžvelgti sveikatos politikos ir valdymo formavimo etapus Lietuvoje, išryškinti nūdienos problemas ir pateikti pasiūlymus jų sprendimui. Nuo Nepriklausomybės paskelbimo Lietuvos sveikatos politikoje ir valdyme įvyko didelių pokyčių kuriant naują sveikatos sistemos valdymo modelį. Dėl įvairių išorinių ir vidinių priežasčių neišvengta blaškymosi sveikatos politikos įgyvendinime. Sveikatos sektorius, lyginant su ES šalimis kol kas turi nedidelius finansinius resursus. Kiti sektoriai: socialinės apsaugos, švietimo ir mokslo, kelių transporto saugos, aplinkosaugos ir kt. kol kas nepakankamai aktyviai dalyvauja sveikatos politikoje. Ryškių teigiamų pokyčių dėl daugelio priežasčių sveikatos rodikliuose kol kas nestebima. Tačiau sparčiai mažėjantis kūdikių mirtingumas, kaip jautriausias socialinio ekonominio vystymosi rodiklis, ir piliečių dalyvavimas priimant sprendimus bei pastangos restruktūrizuoti sveikatos priežiūros sistemą, teikia vilčių, jog Lietuvos sveikatos sistema taps žymiai efektyvesnė ir draugiškesnė pacientams. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Sveikatos politika; Sveikatos politikos vertinimas; Sveikatos reforma; Sveikatos sistemos; Evaluation of health policy; Health policy; Health policy evaluation; Health reform; Health systems; Lithuania.
ENThe purpose of the paper is to give an overview of the phases of development of health policy and management in Lithuania, highlight issues at stake and offer proposals to solve them. Since the declaration of independence the Lithuanian health policy and management has experienced major challenges in developing a new model of health system management. Due to a number of external and internal reasons the implementation of health policy has not been consistent. The health sector, as compared to the EU member states, has modest financial resources. The other sectors, including social security, education and science, road transport safety, environmental safety, etc., have not engaged actively in the health policy so far. Major positive changes have not been attained with regard to health indicators due to a variety of reasons. However, the rapidly shrinking infant mortality rate, as the most sensitive indicator or social and economic development, and participation of citizens in the decision-making process and efforts to restructure the health care systems suggest that the Lithuanian health system will become much more effective and patient-friendly.
- Pacientų dalyvavimo sveikatos apsaugos sistemoje įvertinimas / Danguolė Jankauskienė, Rasa Ališauskienė, Ramunė Navickienė, Ramunė Vaitkevičienė. Visuomenės sveikata. 2008, Nr. 3 (42), p. 15-24.
- Savivaldos institucijų socialinis politinis veiksmingumas / atsakingasis redaktorius Stasys Puškorius. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2006. 390 p.
- Visuomenės dalyvavimo samprata baziniuose pirmojo Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečio sveikatos politikos dokumentuose (1991-2002) / Giedrė Baltrušaitytė. Viešoji politika ir administravimas. 2019, t. 18, Nr. 3, p. 73-84.
