LTSiekiant teoriniu bei praktiniu lygmenimis įvertinti tėvų, mokytojų bei bibliotekos darbuotojų ugdomosios sąveikos, praktinio bendradarbiavimo galimybes ugdant savarankišką skaitytoją, buvo taikyti šie tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, kiekybinė ir kokybinė empirinio tyrimo duomenų analizė. Literatūros analizė patvirtino, kad ugdomoji tėvų, mokytojų, bibliotekos darbuotojų ir aplinkos sąveika yra svarbus neformalųjį vaikų skaitymą skatinantis veiksnys. Analizuojant kokybinio ir kiekybinio empirinio tyrimo rezultatus, apklausus mokinius, mokytojus bei bibliotekų darbuotojus, galima teigti, kad efektyviausios ugdomosios sąveikos galimybės yra viešųjų bibliotekų bei savivaldybių bibliotekų vaikų skyriuose ar jų filialuose. Mokyklų bibliotekų darbuotojos bendradarbiauja su kitų mokyklų arba su savo miesto, miestelio bibliotekų darbuotojais, mokytojais, tačiau ne visos bendradarbiavimo galimybės išnaudojamos. Neigiamos įtakos ugdomajai skaitytojų ir ugdytojų (tėvų, mokytojų, bibliotekų darbuotojų) sąveikai turi nepakankamas vaikų literatūros fondas bibliotekose, bibliotekininkų psichologinių ir pedagoginių žinių dirbant su skaitytojais trūkumas, menkas tėvų, pedagogų, bibliotekininkų domėjimasis naujausiomis skaitytojo ugdymo strategijomis bei metodikomis. Dažniausia ugdytojų ir ugdytinių bendradarbiavimo forma – bendrų renginių ir projektų rengimas. Mokiniams reikalinga ugdytojų pagalba renkantis skaityti knygą, tačiau mokiniai teigia tokios pagalbos prašantys retai, o be ugdytojų jiems sunku susiorientuoti didžiuliame informacijos sraute, pasirinkti knygą.Reikšminiai žodžiai: Neformalusis vaikų skaitymas; Pradinis ugdymas; Skaitymas; Ugdomoji sąveika; Ugdomoji sąveika, vaikų skaitymas; Children's reading; Developmental interactions; Educational interaction; Informal children's reading; Primary education; Reading.
ENFor a theoretical and practical evaluation of opportunities for educational interaction and practical cooperation among parents, teachers and library staff in educating a self-sufficient reader, the following research methods were employed: analysis of scientific literature and analysis of empirical quantity and quality research data. The analysis of the literature shows that educational interaction among parents, teachers, library staff and the environment is an important factor stimulating non-formal reading among children. The analysis of empirical quantity and quality research results and the survey of pupils, teachers and library staff indicate that children’s divisions of public and municipal libraries or their branches offer the most effective opportunities for educational interaction. Staff of school libraries cooperates with employees at libraries of other schools or their city or town, and with teachers. However, not all cooperation opportunities are taken. The negative impact on educational interaction between readers and educators (parents, teachers and library staff) is made by an insufficient stock of children’s literature in libraries, librarians’ lack of psychological and pedagogic knowledge in their work with readers and limited interest of parents, educators and librarians in the latest strategies and techniques for reader education. Organisation of joint events and projects is the most frequent form of cooperation between educators and pupils. Schoolchildren need help from educators in choosing a book for reading. However, pupils say that they seldom ask for such help and, without educators, they struggle to orient themselves in a huge information flow to select a book.