Naujųjų amžių ornamentika Hozijaus namų tapyboje

LT2006-2007 m. Vilniuje, Hozijaus namuose, atidengta sienų tapybos kompozicija, atlikta klijiniais dažais, įvairiais atžvilgiais unikali ne vien Lietuvos, bet ir platesniame Vidurio ir Rytų Europos kontekste. Tapyba išliko trijose antrojo aukšto kambario sienose, ji kūrė iliuziją, kad kambarys išmuštas prabangiu raudono šilko audiniu, galbūt damastu (tai vienspalvis, dvipusis, išmargintas audinys) arba brokatu (lygiame jo paviršiuje išsiskirdavo ornamentai, atausti aukso ir sidabro siūlais). Straipsnio tikslas – remiantis XVI ir XVII a. Europos ornamento istorijos pavyzdžiais, atskirų motyvų ikonografija ir lyginamąja analize, apibrėžti galimas Vilniaus Hozijaus namų dekoro sukūrimo chronologines ribas. Kol kas kūrinį galima aptarti vienu požiūriu – pasitelkiant ikonografinį metodą nustatyti jo ornamentikos vietą naujųjų amžių Europos dailės kontekste. Atsiskleidus įtakoms, apie kurias liudija šio objekto ypatumai, pasipildys jau turima informacija apie Vilniaus miestiečių ryšius su europine aptariamos epochos kultūrine terpe. Nustatyta, kad visi kūrinio elementai būdingi manieristinio renesanso dailei. Tapybos stilius mišrus, bet turi bruožų, artimų ankstyvajam barokui. Todėl šiame pradiniame kūrinio tyrimo etape siūloma apibrėžti gana plačias datavimo ribas: XVI a. pabaiga - XVII a. pirmasis trečdalis. Freskos kompozicija ir motyvų pasirinkimas įtikina, kad to meto Vilniaus dailininkai buvo susipažinę su įvairiais aktualiais Vakar Europos ornamentikos pavyzdžiais, kurie plito kaip vario raižiniai, skulptūriniai reljefai ir taikomosios dailės dirbiniai.Reikšminiai žodžiai: Hozijaus namai; Ikonografija; Naujųjų amžių ornamentika; Ornamentika; Sienų tapyba; Tapyba; Vilnius; Early modern ornamentation; Hosius house; Iconography; Ornamentika; Painting; The house of Hozijus; The wall paintings; Vilnius.

ENIn 2006–2007, in Hosius house in Vilnius, the wall painting composition made with distempers was uncovered. This composition is unique in many aspects in the Lithuanian as well as the wider context of Central and Eastern Europe. The painting was preserved on three walls of a chamber on the second floor. It created an illusion of luxurious silk cloth, maybe damask (a solid, two-sided cloth) or brocade. The aim of the article is to establish possible chronological boundaries of the creation of the home decor of Hosius house in Vilnius, based on examples of the history of European ornaments of the 15th and 17th c., the iconography of separate motives and their comparative analysis. So far, the work can be discussed only with regard to one aspect, i.e. by employing the iconographic method, to define the place of its ornaments in the context of European art in the Modern Age. With impacts manifested through peculiarities of this object, the available information on the relations of Vilnius city residents with the European cultural life of the discussed epoch will be supplemented. It has been established that all elements of the painting belong to Mannerism in the Renaissance. The style of painting is mixed; however, it has features close to the early Baroque. Therefore, rather wide boundaries for dating are offered at the first stage of the research of this work: the end of the 16th–the beginning of the 17th c. The fresco composition and the selection of motives demonstrate that the then artists of Vilnius were familiar with various topical examples of ornaments from Western Europe.

• Augalinis ornamentas XVIII a. audiniuose: kilmė, motyvai, mados / Gabija Surdokaitė-Vitienė. Ornamentas: XVI-XX a. I pusės paveldo tyrimai / sudarytoja Aleksandra Aleksandravičiūtė. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2014. P. 162-192, 433-434.
• Sienų apmušalų imitacija interjeruose nuo gotikos iki moderno / Dalia Klajumienė. Acta Academiae Artium Vilnensis 2011, t. 61, p. 11-44.
• Šiaurės renesansas Vilniaus mieste. Sienų tapybos ornamentika / Aleksandra Aleksandravičiūtė. Menotyra. 2012, t. 19, Nr. 1, p. 1-17.