LTŠiame straipsnyje pristatomos idėjos remiasi normatyviniu idealu, teigiančiu, jog pagrindinis informacinės žiniasklaidos tikslas – paremti demokratizacijos procesus, įgalinti skirtingų nuomonių sklaidą bei užtikrinti žodžio laisvę valstybėje. Pirma, pristatomame tyrime įvertinamas ryšys tarp žiniasklaidos rinkos dydžio ir valstybinės politikos žiniasklaidos atžvilgiu trijose Baltijos šalyse. Antra, straipsnyje atskleidžiama, kaip liberalus žiniasklaidos reguliavimas, besitęsiantys struktūriniai informacinės žiniasklaidos rinkos pokyčiai bei silpna profesionalios žurnalistikos tradicija Baltijos valstybėse paskatino į rinką orientuotos žiniasklaidos logikos suklestėjimą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Viena vertus, pagrįsta teigti, kad liberalus žiniasklaidos reguliavimas bei šiose šalyse vykdoma žiniasklaidos politika skatina žiniasklaidos veikėjų bei žiniasklaidos turinio įvairovę. Antra vertus, tenka pripažinti, kad tokiame kontekste Baltijos valstybių žiniasklaidos vartotojams būtini nauji įgūdžiai kritiškai vertinti žiniasklaidos pateikiamą informaciją bei priimti informacija pagrįstus sprendimus, kitaip tariant, išsiugdyti žiniasklaidinį raštingumą. Galiausiai straipsnyje taip pat aptariami Baltijos valstybių informacinei žiniasklaidai šiandien tenkantys nauji iššūkiai, šiuo atveju pristatomi kaip dar viena galimybė atsigręžti ir spręsti įsisenėjusias profesionalios žurnalistikos problemas.Reikšminiai žodžiai: , medijų politika; Hibridinė medija; Hibridinės medijos; Liberalusis korporatizmas; Maža rinka; Maža rinka, Pabaltijo šalys; Medijų pliuralizmas; Medijų pluralizmas; Medijų politika; Baltic States; Hybrid media; Liberal corporatism; Media pluralism; Media policy; Small market.
ENThe arguments in this article are structured around the normative ideal that the function of the news media is to support democratization, to ensure that different opinions are heard and to guarantee freedom of speech. First, the article assesses the relationship between the size of the media market and the official media policies in the three Baltic states. Second, it describes how liberal regulation, ongoing structural changes in the news market and a weak tradition of professional journalism have resulted in a proliferation of market-oriented logic in Lithuania, Latvia and Estonia. Indeed, liberal regulation and existing media policies promote a diversity of media actors as well as content; still, in such a context, new skills are needed by consumers to critically assess available information and make informed choices – in general terms, to be media literate. Finally, this article discusses the challenges of the Baltic media as a new chance to address old problems of professional journalism. [text from author]