Audronė Kaukienė, Erdvilas Jakulis. Bendrieji baltų kalbų veiksmažodžiai. : recenzija

LTRecenzuojamąją knyga „Bendrieji baltų kalbų veiksmažodžiai“ sudaro dvi dalys, kuriose laikomasi tų pačių tikslų ir tyrinėjimo požiūrio: semantinė, struktūrinė, morfologinė ir etimologinė analizė. Pirmoji dalis „Bendrieji baltų kalbų veiksmažodžiai“ skirta neišvestiniams veiksmažodžiams, turintiems paliudytų ar autorių rekonstruotų atitikmenų visose trijose baltų kalbose. Į juos žvelgiama pirmiausia prūsistikos požiūriu. Daugiausia dėmesio skiriama semantiniam aspektui, tačiau iš akių nepametami tiek etimologijos, tiek morfonologijos dalykai. Pirmosios dalies išvadose perteikiamas kompleksinis vaizdas, pagrindžiama fonomorfologinės struktūros (ne)sudėtingumo ir etimologinės raidos tarpusavio priklausomybė – teigiama, kad sudėtingesnės šaknies veiksmažodžiai esą vėlyvesnį ir turi atitikmenų tik keliose indoeuropiečių kalbose, o pačios „sunkiausios“ šaknys išsirutuliojo vėlyvuoju laikotarpiu, didesnė dalis jų būdinga dviem baltų, paprastai prūsų ir lietuvių, kalboms. Antroji monografijos dalis „Bendrieji rytų baltų kalbų (i)a kamieno veiksmažodžiai, šaknyje turintys e ar ē“ skirta dviejų didelių struktūrinių grupių rytų baltų kalbų veiksmažodžiams. Morfonologijai skiriamas ypatingas dėmesys: pavyzdžiai grupuojami pagal vokalizmą, aptariamas kirčiavimas. Remdamiesi visų lygmenų analize, autoriai įvertina bendruosius baltų kalbų veiksmažodžius chronologiškai, teigia, jog išryškėjo struktūriniai ir semantiniai veiksmažodžių raidos ypatumai, rodantys abiejų rytų baltų kalbų artimumą, skiriantys lietuvius ir latvius ne tik nuo kitų indoeuropiečių kalbų, bet ir nuo prūsų kalbos.Reikšminiai žodžiai: Baltų kalbos; Etimologija; Istorinė gramatika; Morfologija; Semantika; Veiksmažodis; Žodžių daryba; Baltic languages; Etymology; Historical grammar; Morphology; Semantics; Verb; Word formation.

ENThe reviewed book “Bendrieji baltų kalbų veiksmažodžiai” [Common Baltic Verbs] consists of two parts that follow the same goal and research approach: semantic, structural, morphological and etymological analysis. The first part “Common Baltic verbs” focuses on non-derivative verbs that have attested or author reconstructed equivalents in all three Baltic languages. They are primarily viewed from the point of view of Prussian research. Main focus is shifted on the semantic aspect; however, etymological and morphonological issues are not skipped either. The conclusions of the first part convey a complex picture and substantiate interdependence of (non)complexity of phonomorphological structure and etymological development. The author states that verbs with a more complex root are later and have equivalents only in several Indo-European languages, whereas the “heaviest” roots developed at a later period and the majority of them are characteristic of two Baltic languages, Prussian and Lithuanian. The second part of the monograph “Common Eastern Baltic (i)a-stem verbs with e or ē in the root” focuses on the Eastern Baltic verbs of two large structural groups. Morphonology is given particular attention: examples are grouped according to vocalism and accentuation is discussed. Based on all-level analysis, the authors evaluate common Baltic verbs chronologically and claim that the structural and semantic peculiarities of verb development have come to light, which show affinity of the two Eastern Baltic languages and distinguish Lithuanian and Latvian not only from other Indo-European languages, but also from Prussian.