LTPer paskutinius porą dešimtmečių tiek senosiose Vakarų demokratijose, tiek buvusiose pokomunistinėse Vidurio ir Rytų Europos valstybėse išplito iniciatyvos, kuriomis siekiama modernizuoti arba „perkurti“ valstybės valdymą. Procedūrinės ir vangiai veikiančios, biurokratinės XX a. organizacijos priešpastatytos novatoriškoms, lanksčioms ir veiksmingoms šiuolaikinėms organizacijoms. Nepaisant išaugusio visuomenės ir akademinės bendruomenės susidomėjimo inovacijomis viešojo sektoriaus organizacijose, vis dar stokojama vieningos inovatyvumo kilmės teorijos. Šiame straipsnyje siekiama įvertinti pagrindinius veiksnius, paaiškinančius inovacijų plėtrą Lietuvos viešojo sektoriaus organizacijose. Straipsnyje pristatoma empirinė analizė remiasi pagal COBRA (lyginamosios viešojo sektoriaus organizacijų duomenų bazės tyrimams bei analizei) metodologiją atliktos Lietuvos viešojo sektoriaus organizacijų apklausos rezultatais. Tyrimo rezultatai rodo, kad struktūriniai pajėgumai yra svarbiausias veiksnys, paaiškinantis organizacinių inovacijų sklaidą: didesnės, o ne mažesnės organizacijos aktyviau kuria ir vysto naujus produktus bei paslaugas. Dar daugiau, tyrimas taip pat atskleidė, kad naujojo viešojo valdymo paradigmos prielaidos Lietuvoje nepasitvirtina: didesnė valdymo autonomija bei veiklos skatinimas neužtikrina inovacijų plėtros. Tyrime atliktas administracinės kultūros vaidmens skatinant inovacijų plėtrą viešosiose organizacijose vertinimas neleidžia daryti vienareikšmiškų išvadų, tad šioje srityje reikia tolimesnių tyrinėjimų.Reikšminiai žodžiai: Administravimo kultūra; Inovacija; Inovacijos; Naujas viešas administravimas; Naujoji viešoji vadyba; Politikos veikėjai; Struktūrinės galimybės; Viešasis sektorius; Viešoji erdvė; Administrative culture; Innovation; Innovations; New public management; Policy makers; Public sector; Structural capacity.
ENThe article seeks to assess the main factors explaining innovations in the Lithuanian public sector organisations. The empirical analysis is based on the COBRA survey of the Lithuanian public sector organisations. Our results indicate that the structural capacity is the most important explanation behind organisational innovations: larger organisations are more likely to develop new products and services than small ones. Furthermore, we found that the New Public Management argument does not hold in Lithuania: higher managerial autonomy and incentives for performance do not foster innovations. The assessment of importance of administrative culture yielded mixed results, and more research is needed in this area. [text from author]