Explaining partisan loyalties in Lithuania

LTStraipsnyje siekiama išmatuoti politinių partijų rėmėjų lojalumo lygį Lietuvoje bei nustatyti skirtumus tarp lojalių ir nelojalių rinkėjų. Tyrime nagrinėjami trys konkuruojantys partinio lojalumo kilmės aiškinimai: socialinių skirčių teorija, teorinis socialinio mokymosi modelis bei politinio pasitikėjimo modelis. Pirmoje straipsnio dalyje pristatomas teorinis analizės pagrindas: aptariamos partinio lojalumo, partinės identifikacijos bei prisirišimo prie partijos sąvokos, taip pat iškeliamos tyrimo hipotezės. Antroje straipsnio dalyje analizuojamas Lietuvos gyventojų partinis lojalumas, aptariamos metodologinės balsavimo stabilumo matavimo problemos. Galiausiai trečioje dalyje tikrinamos hipotezės, aiškinančios elektorato paramos stabilumą remiantis trimis minėtais teoriniais modeliais. Hipotezių tikrinimui pasitelkiami reprezentatyvios porinkiminės apklausos duomenys. Duomenų analizė rodo, kad Lietuvos „rinkėjų rinka“ yra kur kas atviresnė nei senųjų Vakarų Europos demokratijų: lojalių rinkėjų dalis Lietuvoje yra žymiai mažesnė nei rinkėjų, neturinčių stiprios partinės identifikacijos ir keičiančių remiamas politines partijas. Duomenys taip pat patvirtina teigiamą politinio pasitikėjimo įtaką partiniam lojalumui, tačiau hipotezės apie dalyvavimo demokratiniuose procesuose patirties bei pamatinių socialinių skirčių (komunizmo – antikomunizmo) svarbą partinio lojalumo lygiui šiame tyrime tėra patvirtinamos iš dalies.Reikšminiai žodžiai: Elektoratas; Komunizmo- antikomunizmo skirtis; Lojalumas; Lygmuo; Palaikančiųjų preferencijos; Partinis lojalumas; Paslankumas; Politinis pasitikėjimas; Socialinis mokymasis; Svyruojantis rinkėjas; Communist-anticommunist division; Electorate; Floating voter; Level; Loyalty; Partisan loyalty; Partisan preferences; Political trust; Social learning; Volatility.

ENThis article aims at determining the level of partisan loyalty in Lithuania and exploring the differences between loyal and 'floating' voters. Three competing explanations of the formation of party loyalties are examined in the paper: a social cleavages theory, a social learning model and a political trust model. In the first part of the paper, the theoretical framework of the analysis is introduced: the concepts of partisan loyalty, party identification and partisan attachment are discussed and the main hypotheses are presented. In the second part, partisan loyalties of the Lithuanian electorate are analyzed and problems of voting stability measurement are discussed. Finally, in the third part of the paper, the hypotheses explaining the stability of electorate, based on three theoretical models, are verified using the post-electoral survey data. The data analysis presented in the paper reveals that the Lithuanian "electoral market" is much more open than that of old democracies of Western Europe: the proportion of loyal voters is half as low as that of floating voters'. The data confirm the hypothesis of a relation between political trust and partisan loyalty of Lithuanian electorate. However, the hypothesis of social learning emphasizing the importance of the experience of participation in democratic processes for the development of the partisan loyalty, and the hypothesis of social cleavage highlighting the impact of communist-anticommunist division are only partially confirmed by the results of analysis. [text from author]

• Politikos mokslai / Political sciences
• Istorija / History