Nusikalstamumo sampratos dilema

LTNusikalstamumo sampratos esmė ir vartojimo kontekstas pasižymi didele įvairove. Sutinkamos itin kraštutinės pozicijos, pradedant mėginimais griežtai apibrėžti neginčijamus ir nekintamus nusikalstamumo požymius ir baigiant paties nusikalstamumo egzistavimo neigimu. straipsnyje aptariama nusikalstamumo sampratos dilema, pristatomi skirtingi ideologiniai požiūriai, daugiausia dėmesio skiriama tarybinės kriminologijos formuotai nusikalstamumo sampratai, kuria iki šiol tiek sąmoningai, tiek nesąmoningai vis dar dažniausiai remiamasi ir šiuolaikinėje lietuvių kriminologijos literatūroje. Apibendrinant gausią lietuvių bei užsienio mokslininkų pateikiamų nusikalstamumo sampratų įvairovę, analizuojami skirtingi požiūriai į šią sąvoką. Išskiriamos dvi sampratos, kurios atstovauja dviem skirtingoms kriminologinėms paradigmoms. Pažymėtina, kad nusikalstamumo kaip reiškinio ir konstrukto samprata, vyrauja daugelyje pastaraisiais dešimtmečiais paskelbtų lietuvių mokslininkų darbuose. Nusikalstamumo reiškinio, kaip savarankiško proceso, pristatymas turi ir daug trūkumų bei teorinių ir praktinių pavojų. Šiuo atveju nusikalstamumas traktuojamas kaip išskirtinė tam tikros kategorijos žmonių problema. Nusikalstamumas dažnai iškeliamas į paviršių ir demonstruojamas teisėsaugos institucijų suvestinėse, žiniasklaidoje. Tai leidžia pateikti nusikalstamumo kaip mados sampratą. Nusikalstamumo palyginimas su mada ne tik vaizdžiai apibūdina pačią nusikalstamumo sąvoką, bet verčia galvoti ir apie kitą šių dviejų kategorijų sąsają - madą kalbėti apie nusikalstamumą.Reikšminiai žodžiai: Baudžiamoji teisė; Kriminologija; Nusikalstamumo samprata; Vakarų ir sovietinė ideologijos; Concept of criminality; Criminal Law; Criminology; The concept of crime; Western and Soviet ideology.

ENThe article discusses the dilemma of the concept of criminality and its different reflections in Western and Soviet ideology. It is noted that the difference in these reflections still affects the understanding of the concept in countries with different historical background. Moreover, it heavily affects the understanding of criminality as phenomena as well as ideology of the crime prevention and control. Soviet tradition is characterised by an attempt to define criminality as precise as possible and to outline all its features. Soviet tradition has formed the concept that criminality is objective phenomena that causes a permanent threat to society that is why it shall be permanently "fought". Western tradition pays much less attention to the definition of the concept, it limits itself by presentation of various theories of criminology as well as description of manifestations of criminal activity. Criminality can be compared to fashion, i.e. the phenomena that has no precise meaning, it comes from nowhere and it disappears into nowhere. However, it exists. Moreover, in a time of different crises it is fashionable to write and speak about the criminality without taking into consideration of concept's ambiguity. [text from author]