LTStraipsnyje nagrinėjamos ekonominės bei socialinės priežastys, verčiančios organizacijas orientuotis į vykstančius pokyčius, žinių vadybą. Atlikta pokyčių poveikio organizacijoms sampratos analizė, aptartas atsakas į pokyčius tiek organizaciniame, tiek individo lygmenyje, bei įvardinti pagrindiniai instrumentai, būtini sėkmingai organizacijos ateities veiklai. Minėtus pokyčius lemia vis spartėjanti mokslo ir technikos bei žinijos apskritai plėtra, kokybiškai keičianti modernių visuomenių gyvenimo būdą. ,,Žinių visuomenės” atsiradimas ekonomiškai stipriose pasaulio valstybėse laikytinas jau įvykusiu faktu. Tai galima vadinti ,,naująja ekonomika” ar ,,skaitmeninių informacinių technologijų ekonomika”, ar net ,,post post industrinės epochos ekonomika”, tačiau iš tiesų visa, kas pastaruoju metu vyksta pasaulio rinkose yra daugiau, nei apima šie apibūdinimai. Iš vienos pusės pokyčiai suteikia daugybę naujų galimybių, iš kitos pusės - iššūkių: nėra aiškių ,,receptų”: kaip, kokiu būdu ir kokią strategiją turi pasirinkti organizacijos, kaip reikia priimti, valdyti pokyčius, susidoroti su naujosios žinių ekonomikos iššūkiais. Čia išryškėja dar vienas aspektas: darbuotojai psichologiškai nepasirengę suvokti pasikeitimus, inercija, įpratimas prie nusistovėjusios tvarkos ir procedūrų, galimų nesėkmių baimė, šalutinės emocinės pasekmės, pasitikėjimo savimi trūkumas, galimas atsakomybės ir įtampos didėjimas, pasitikėjimo vadovais stoka, įgūdžių trūkumas dirbti naujomis sąlygomis. Akivaizdu, jog verslo sąlygos ir organizacijų veiklos modeliai iš esmės keičiasi. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Žinių ekonomika; Žinių valdymas organizacijoje; Pokyčių valdymas.
ENThe article analyses economic and social circumstances which make companies to focus on on-going changes and knowledge management. An analysis of the concept of impact on companies was carried out, response to changes on organisational and individual levels was discussed, and vital instruments which are key to success of an organisation were reviewed. The said changes are conditioned by an ever increasing scale of scientific and technological developments and development of knowledge in general that affect qualitative changes in modern lifestyles. Emergence of “knowledge-based society” in economically strong states of the world is already a fact. This phenomenon can be called “the new economy” or “economy of digital information technologies” or even “economy of post-industrial epoch”. What has been happening recently on global markets is, however, much more than these names can capture. On one hand, changes open numerous new opportunities, whereas on the other they pose serious challenges, since there are no ready-made recipes as to how and which strategy organisations should choose in order to cope with new challenges brought about by new knowledge-based economy. Employees are mentally not prepared to perceive changes, they are driven by inertia, habitual procedures, fear of failure, lack of self-confidence, increased tension and personal responsibility, lack of confidence in management, insufficient skills to work under new conditions. Business conditions and organisational operation models are obviously changing.