Reklamos ribojimas : Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Vokietijos Federalinio Konstitucinio Teismo požiūris

LTŠiame straipsnyje aptariant atitinkamus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau - LRKT) nutarimus ir Vokietijos Federalinio Konstitucinio Teismo (toliau - VFKT) sprendimus apžvelgiama, kokiais atvejais ir kaip remiantis atitinkamomis konstitucinėmis nuostatomis gali būti ribojama reklama - viena iš informacijos laisvės išraiškos formos. Analizuojamos LRKT ir VFKT nagrinėtos reklamos ribojimo sąlygos, ribojimo pagrindai. Kadangi reklama yra viena iš informacijos formų, autorius daro išvadą, kad informacijos laisvė apima taip pat ir reklamos laisvę. Tai ne kartą yra konstatavęs ir LRKT, į tai ne kartą yra atkreipęs dėmesį Europos Žmogaus Teisių Teismas, į kurio jurisprudenciją Konstitucinis Teismas atsižvelgia. Tai, kad informacijos laisvė taikytina ir reklamai, yra pabrėžęs VFKT. LRKT reklamos laisvę aiškiai susieja su informacijos laisve, reklamos ribojimus nagrinėja per informacijos laisvės ribojimų prizmę, kuomet VFKT reklamos ribojimo ypatumus nagrinėjo bylose, kuriose buvo labiau pabrėžiama ne informacijos laisvė apskritai, o žodžio ir spaudos laisvė. LRKT jurisprudencija reklamos ribojimo klausimu formuojama bylose dėl alkoholio, tabako ir vaistinių preparatų reklamos - šio teismo buvo prašoma ištirti būtent šių produktų reklamos ribojimą nustatančių teisės aktų konstitucingumą. VFKT reklamos ribojimus nagrinėjo byloje, susijusioje su tam tikrų visuomenei svarbių ir kontraversiškai vertinamų klausimų iškėlimu reklamoje, taip pat byloje, kurioje reklamos ribojimai buvo vertinami, atsižvelgiant į tam tikros komercinės veiklos ribojimą.Reikšminiai žodžiai: Informacijos laisvė; Konstitucija; Konstitucinis teismas; Konstitucinė doktrina; Reklama; Žmogaus teisės ir laisvės; Žodžio laisvė; Advertisement; Advertising; Constitution; Constitutional Court; Constitutional doctrine; Free speach; Freedom of information; Human rights and freedoms.

ENThis article, by discussing respective resolutions of the Constitutional Court of the Republic of Lithuania (hereinafter –CCRL) and decisions of the German Federal Constitutional Court (hereinafter – GFDC), reviews in which cases and on the basis of which respective constitutional provisions restrictions are imposed on advertising – one of the forms of expression of freedom of information. Conditions and grounds for limitations with regard to advertising analysed by the CCRL and the GFDC are analysed. Whereas advertising is one forms of information, the author concludes that the freedom of information also covers the freedom of advertising. This the CCRL has stated more than once, and this has more than once attracted the attention of the European Court of Human Rights, the jurisprudence of which the Constitutional Court takes into consideration. The GFDC has also highlighted that freedom of information also applies to advertising. The CCRL relates the freedom of advertising to the freedom of information, and analyses restrictions imposed on advertising through the prism of restrictions of freedom of information, whereas, the GFDC analyses peculiarities of advertising restrictions in cases, where freedom of word and press is more emphasised than freedom of information. The jurisprudence of the GFDC on the issue of advertising restrictions is shaped in cases related to advertising of alcohol, tobacco and medical products. This court was asked to investigate the constitutionality of legal acts imposing restrictions on advertising of these products. The GFDC analyses advertising restrictions in a case related to the emphasis of certain socially important and controversial issues.