Czy tak zwane postanowienie wileńskie mogło zostać uchwalone w 1701 roku?

LTStraipsnyje analizuojama, ar galėjo 1701 m. būti priimtas vadinamasis „Vilniaus nutarimas“. „Vilniaus nutarimas“ yra vienas iš dokumentų, atspindinčių vidaus kovą tarp Sapiegų grupuotės ir respublikonų, kuri kilo prasidėjus XVIII a. Tyrinėtojai iki šiol nesutaria dėl šio dokumento autentiškumo. „Vilniaus nutarime“ respublikonų lyderiai ir įtakingiausi to meto Lietuvos didikai, kurie pristatomi kaip šio akto signatarai, yra skelbiama, kad Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Augustas II perduoda Vetinų dinastijai teisę valdyti Lietuvą. Visos laisvės, nuostatai ir Lietuvos statutas, kurie buvo paimti iš Lenkijos ir darė žalą Lietuvai, buvo pripažinti netinkamais. Tuo pačiu nutarimu buvo pasižadama pripažinti bet kokias teises, kurias nustatys monarchas. Nors LDK unijos su Lenkijos Karalyste nutraukimas nebuvo įvardinamas tiesiogiai, tačiau tokią prasmę atskleidžia „Vilniaus nutarimas“. Dokumento datavimas 1700 m. lapkričio 24 d. ir jo sudarymo vieta, t. y. Vilnius, mokslininkams sukėlė įtarimą dėl šio dokumento autentiškumo, nes tuo pačiu metu Sapiegos buvo Valkininkuose. 1701 m. gegužės 30 d. – birželio 18 d. Varšuvoje vykusiame Seime „Vilniaus nutarimas“ buvo pripažintas klastote ir sudegintas. Vis dėlto išliko abejonės dėl galimo šio dokumento autentiškumo ir galimos jo pasirašymo datos. Straipsnyje apžvelgiama su šia tematika susijusios XX a. istoriografijoje egzistuojančios įvairios nuomonės. Darbe bandoma atsakyti, ar vadinamasis „Vilniaus nutarimas“ galėjo būti pasirašytas respublikonų kongrese, vykusiame Vilniuje 1701 m. gegužės pradžioje.Reikšminiai žodžiai: 1700-1701 Vilniaus aktas.; Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); Absoliutizmas; Augustas II, 1670-1733 (Frýdrichas Augùstas I, Friedrich August I, Stiprusis); Bajorai; Didikai ir magnatai; Istorinė fikcija; Konfederacija; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Opozicija karaliaus valdžiai; Sapiegos (Sapiega family); Vilniaus aktas; Vilnius; Absolutism; Confederation of Lithuanian noblmen; Noblmen, August II; The Republic of Two Nations; The Sapiehas; Vilnius; Vilnius act; Vilnius act of 1700-17001.

ENThe article analyses whether or not the so-called “Vilnius Resolution” be adopted in 1701. “The Vilnius Resolution” is one of the documents reflecting the internal struggle between the Sapieha group and the Republicans, which started at the beginning of the eighteenth century. Researchers have so far failed to agree on the authenticity of the document. In “the Vilnius Resolution”, Republican leaders and most influential Lithuanian nobles of that time, who are presented as signatories of this Act, declare that Augustus II, King of Poland and Grand Duke of Lithuania, assigns the Wettin dynasty the right to rule Lithuania. All freedoms, regulations and the Statutes of Lithuania, which were taken over from Poland and caused damage to Lithuania, were acknowledged as inappropriate. By the same Resolution, a pledge was given to recognise any rights to be decided by the monarch. Although the termination of the Union of the GDL with the Kingdom of Poland was not mentioned expressly, such a sense is revealed by “the Vilnius Resolution”. The dating of the document as of 24 November 1700 and the place of its execution, i.e. Vilnius, raised doubts with researchers as to the authenticity of the document because the Sapieha were in Valkininkai at the same time. At the Sejm held in Warsaw during 30 May– 18 June 1701, “the Vilnius Resolution” was acknowledged a falsification and was burned. However, doubts remain about the possible authenticity of this document and its possible signing date. This article provides an overview of various opinions on this topic available in the historiography of the twentieth century. The article attempts to answer whether the so-called “Vilnius Resolution” could be signed at the Republican Congress held in Vilnius in early May 1701.