LTStraipsnio objektas – šventi baltų miškeliai Lietuvoje. Straipsnyje formuluojama ir grindžiama idėja, kad senoji baltų religinė tradicija, susijusi su šventais miškeliais, vienokiu ar kitokiu pavidalu pasiekė ir šiuos laikus. Nepaisant to, kad daugelis senųjų miškelių realiai išnyko iš Lietuvos kraštovaizdžio, liko nemažai lingvistinių, folkloro bei istorinių šaltinių (XII - XVIII a.) duomenų, liudijančių tam tikrų konkrečių vietovių sąsajas su jose augusiomis šventomis giraitėmis. Ikikrikščioniškos baltų religinės tradicijos atspindžius taip pat galima matyti XXI amžių pasiekusiuose religiniuose veiksmuose, atliekamuose tam tikruose miškeliuose ar prie tam tikrų konkrečių medžių, taip pat šių laikų žodinėje folklorinėje tradicijoje, susijusioje su konkrečiomis Lietuvos vietovėmis. Straipsnyje atkreipiamas dėmesys į tai, kad šį šventųjų miškelių fenomeną tyrinėti ir buvusias senąsias šventvietes atrasti gali padėti tik kompleksinės mokslinės metodologijos naudojimas.Atskiras dėmesys straipsnyje skiriamas pastaraisiais metais tyrinėtų vietovių, susijusių su senaisiais šventais baltų miškeliais, pristatymui. Skirtingi šaltiniai leidžia teigti, kad su senaisiais šventaisiais baltų miškeliais, senosiomis kulto vietomis (alkavietėmis) gali būti siejama: 1) Gojus, esantis prie Kernavės (Širvintų raj.); 2) Gojus, esantis prie Elektrėnų; 3)vieta, vadinta „Šventos liepos“, esanti netoli Trakų; bei 4) netoli Maišiagalos (Vilniaus raj.) augęs miškelis, vadintas „Kukaviečiu“.Reikšminiai žodžiai: Baltai; Istorija; Mitologija; Natūralios šventvietės; Senosios šventvietės; Šiuolaikiniai moksliniai tyrimai; Šventi medžiai; Šventi miškeliai; Šventos giraitės; History; Lithuania; Modern research; Mythology; Natural holy places; Sacred groves; Sacred trees; Sacred trees, the Balts; The Balts.
ENThe article deals with the sacred groves of the Balts in Lithuania and presents the linguistic background, the historical documents from the 12th-18th century, the key folklore motifs of the topic, as well as selected examples of groves. The article also discusses possible relationships between pre-Christian religious traditions connected with the sacred groves and the ones which have survived into the 21st century. Despite the fact that the sacred groves of past ages have mostly disappeared on the landscape, this tradition has not significantly changed. Various religious activities which were carried out in sacred groves, at smaller groups of trees, and beneath separate trees enable us to learn, even if insignificantly, about the phenomenon. Interdisciplinary approach to sacred groves should be preferred in modern research. [text from author]