Ką ankstyvieji rašytiniai šaltiniai byloja apie Kreivosios pilies vietą

LTSavaime suprantama, kad mįslės visada traukia dėmesį ir sukelia norą išsiaiškinti tai, apie ką beveik niekas nežinoma. Taip žmonės atveria kelius platesnei vaizduotei. Žinoma, kad vėlyvaisiais viduramžiais būta trijų pilių: Žemutinės, Aukštutinės ir Kreivosios. Apie pirmąsias dvi tvirtoves mums kalba įvairūs šaltiniai – rašytiniai, vaizdo, archeologiniai. Apie trečiąją, kurios net buvimo vieta nežinoma, kuriama nemažai teorijų ir mitų. Šio straipsnio tikslas – pristatyti ankstyviausius išlikusius rašytinius šaltinius, kurie mini šią pilį, pateikiant kartu tekstologinę šių paminklų analizę. Šiuos šaltinius, sukurtus XIV-XV a., galima suskirstyti į keletą bendrų dokumentinių ir naratyvinių kategorijų. Skaitytojas suras pagrindinius dokumentus straipsnio pabaigoje esančiame priede. Tekstų, tiesiai bylojančių apie Kreivąją pilį, nedaug, o jų patikimumas ir informatyvumas nevienodi. Jie kalba arba apie pilies sunaikinimą 1390 m., arba apie prie jos buvusį nekilnojimąjį turtą. Kalbama apie itin įtartiną 1422 m. Manvydų altoriaus fundacijos dokumentą. 1390 m. dokumentai teikia duomenų apie pilies apgultį ir tos kovos pabaigą, iš jų galima atkurti tos vietos fizinį vaizdą. Žinoma, kad pilis buvo medinė; tam, kad galėtų ją pulti, trys priešų kariuomenės persikėlė per Nerį iš vakarų (Maišiagalos ir Panerių kryptimis). Vokiečių šaltiniai (tiesioginiai, kaip ir glaudžiai su jais susiję metraštiniai) mini Nerį, Janas Dlugošas kalba apie Vilnią. Po Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto mirties J. Posilgės teksto pagrindu padaryta Prūsijos metraščių santrauka, išlikusi tik viename Kembridžo universiteto Dievo Kūno kolegijos bibliotekoje saugomame rankraštyje. Tai vienintelis žinomas prūsų šaltinis, kuris 1390 m. užkariautą Vilniaus pilį vadina Kreivąja.Reikšminiai žodžiai: Citadelė; Miestas; Pilis; Topografija; Vilnius; Vilnius, Kreivoji pilis, lokalizacija, šaltiniai; Castle; Citadel; Topography; Town; Vilnius; Vilnius, Castrum kurvum, lokalization, sources.

ENThis article examines the earliest written record dealing with the Crooked Citadel in Vilnius. We have chronicles from Prussia, Poland and Lithuania, the wardrobe accounts of Henry Bolingbroke, who joined Vytautas of Lithuania and the Teutonic Knights in their 1390-1391 raids against Lithuanian castles and towns, a complaint made against the Teutonic Order to the Council of Constance in 1416 by King-Supreme Duke Jogaila and documents from the Vilnius Chapter Archive, which are of dubious authenticity or otherwise difficult to interpret. The citadel (often referred to as a castle or even a town) appears in the surviving record only from the time of its destruction. The epithet 'curvum' (crooked, twisted) was applied to it first in Latin in 1416 by Jogaila; the Gennan 'crumme' was used to describe it in a chronicle compilation after 1430. The earliest sources call it the wooden castle, or (mistakenly in the Vilnius context) the upper castle. The article reviews two Polish theories (from 1938 and 1979) raised by Z.M. Czajkowski (proposing a new and unfounded interpretation of the text of Guillebert de Lannoy) and J. Ochmanski (based on cathedral endowment records) respectively. Original texts with a Lithuanian translation and/or summary and brief explanatory notes are provided in an appendix. [text from author]