Vilniaus Žemutinės pilies XIII-XVI a. radinių medienos rūšys

LTAtlikus 572 archeologinių radinių medienos analizę iš viso rasta 18 medžių rūšių medienos. Daugiausia radinių yra pagaminta iš pušies (32,34%), ąžuolo (22,03%)), klevo (1 l,71%o) ir uosio (9,62%)). Pagal apdirbimo technologiją pušies ir ąžuolo dirbiniai daugiausia gaminti drožiant ar pjaunant. Tarp skobtų dirbinių vyrauja klevas. Tekinimui meistrai dažniausiai rinkosi uosį, kiek rečiau klevą. Pagal dirbinių panaudojimo grupes šulelinių indų gamybai ir stambesniems statinių ir infrastruktūros objektams (staktos, gontai, kolektoriai ir pan.) daugiausia naudoti pušis, mažiau ąžuolas. Pušis vyrauja ir darbo įrankių grupėje bei tarp įvairių kaiščių. Šiems gaminiams dažniausiai naudotas klevas ir uosis, beveik nenaudoti spygliuočiai. Šaukštai, išskyrus vieną beržinį, visi skobti iš klevo. Visiškai nerasta pušies nei kitų spygliuočių transporto dirbinių grupėje: pakinktai ir vežimai daryti iš lapuočių, tarp kurių vyrauja ąžuolas (stipinai), klevas (kamantai), beržas (stebulės), guoba (ratlankiai), liepa ir uosis (ašys ir kitos vežimų dalys). Strėlių koteliams naudotas ąžuolas ir spygliuočiai: kėnis, pušis, eglė. Dirbiniams naudotos medžių rūšys parodo, kad medžio meistrai gerai pažino jų savybes ir rinkosi medieną pagal gaminio paskirtį ir gamybos ypatumus. Svetimšalės, Lietuvoje neaugančios rūšys – buksmedis ir kėnis – rodo, kad jau viduramžiais ir ankstyvaisiais naujaisiais amžiais mediena ir jos gaminiai ne tik buvo eksportuojami, bet ir įvežami.Reikšminiai žodžiai: Funkcinės medinių radinių grupės; Medienos rūšys; Mediniai archeologiniai dirbiniai; Medžio anatomija; Mikroanalizė; Viduramžiai; Vilniaus Žemutinė pilis; 13 amžius; 14 amžius; 15 amžius; 16 amžius; 13-16th cent.; Functional groups of wooden artefacts; Microanalysis; Middle Ages; Vilnius Lower Castle; Wood anatomy; Wood species; Wooden archaeological artefacts.

ENIn the course of the analysis of 572 archaeological wooden artefacts 18 types of wood were discovered. The majority of the artefacts are produced from pine (32.34%), oak (22.03%), maple (11.71%) and ash (9.26%). As far as the processing technology is concerned, pine and oak artefacts were mostly produced by sharpening or cutting the wood. The technology of gouging was mostly applied when working with maple trees. For turnery works, craftsmen usually used ash tree. As it can be seen from the groups of the artefacts used for productions of dishware and bigger constructions and infrastructure objects (cases, collectors, etc.) that pine was the most popular material followed by oak. Oak prevailed in the group of work instruments and various plugs. Maple and ash wood was usually used for these artefacts. All the spoons, except for one birch spoon, were produced from maple. The group of transport artefacts contained no artefacts produced from softwood: the gear and carts were produced from deciduous trees, including oak (spokes), maple, birch, and ash. For the stems of the arrows oak and softwood were used. The types of wood used for the artefacts demonstrate the fact that craftsmen were well acquainted with peculiarities of wood and chose the material according to the purpose of a produced object and production peculiarities. Non-Lithuanian types of wood, i.e. box tree or silver fir, demonstrate the fact that wood and wooden products were not only exported but also imported as far back as in the Middle and Modern Ages.

• Etnologija / Ethnology
• Archeologija / Archaeology
• Istorija / History