Viduramžių Vilnius : planinės struktūros raida XIV-XV a.

LTStraipsnyje nagrinėjama Vilniaus planinė struktūra XIV- XV amžiais. Autorė pažymi, kad Vilniaus, kaip ir bet kurio kito miesto, struktūra yra daugiasluoksnė ir apima ne tik architektūrinį (gatvių, pastatų, visuomeninių erdvių) audinį, bet ir gamtinį karkasą, socialinį, ekonominį, politinį kontekstą. Autorė savo straipsnį apriboja erdvinės struktūros analize. Šaltinių analizė leidžia konstatuoti, kad protogyvenvietė įsikūrė gynybiniu požiūriu geriausioje teritorijoje – Gedimino Kalne I tūkstantmetyje po Kr. XIII amžiaus antroje pusėje pradėta apgyvendinti Gedimino kalno šiaurinė papėdė, XIII – XIV amžių sandūroje miestas plėtėsi Sapieginės kalvyno teritorijoje. Maždaug tuo pačiu metu svarbių kelių susikirtimo mazguose įsikuria nauji miesto rajonai – plėtros židiniai, kurie prasideda nuo pranciškonų misijos Gedimino kalno pietvakarinėje papėdėje ir stačiatikių rajono Civitas Ruthenica Polocko ir Medininkų kelių sankryžoje. Civitas Ruthenica traukos veikiama susidarė uždara žiedinė miesto struktūra. Senamiesčio plotų apgyvendinimas vyko atsižvelgiant į teritorijų tranzitinę ir ūkinę kokybę. XIV amžiaus pabaigoje pakito miesto raidos prioritetai. Pradėjo formuotis naujas miesto karkasas, kurį suaktyvino Curvum castrum sudeginimas. Praradusi reikšmę pirminė žiedinė sistema nustojo funkcionuoti, nes didelė jos dalis – Curvum castrum – nebuvo atkurta, ir komunikaciniai ryšiai su ja nutrūko. Nuo X1V–XV amžių sandūros prasidėjo spartus priemiesčių augimas, kuris lėmė turgaus ir rotušės atsiradimą naujoje vietoje.Reikšminiai žodžiai: Bažnyčios; LDK; Miestai; Senamiesčiai; Viduramžiai; Vilnius; Miesto raida; Vilnius; Landšafto architektūra; Buildings; Churches; Cities; Development; Old Towns; Middle Ages; Vilnius; Architecture of the landscape.

ENThe article analyses the planned structure of Vilnius of the 14th–15th century. The author notes that Vilnius, like many other cities, has a multilayer structure covering not only the architectural layer (streets, buildings, public areas), but also the natural layer and the social, economic and political context. In her article, the author defines the limits of the analysis of the spatial structure. The analysis of the sources enables the author to claim that the proto-settlement was established in the territory best in terms of defence, i.e. the Hill of Gediminas in the first millennium after the Christ. The northern foot of the hill saw the first settlements emerging in the second half of the 16 century, and in the 13th–14th century the city expanded further. This was also the time when new regions of the city emerged at the intersections of important roads. The areas of the Old Town were settled with regard to the economic and transit quality of territories. At the end of the 14th century, the city development priorities changed. The formation of a new frame of the city started, which was encouraged by Curvum castrum being burnt down. From the 14th–15th c. suburbs started growing rapidly, what determined the emergence of markets and the city hall in a new place.

• Menotyra / Arts
• Archeologija / Archaeology
• Istorija / History