LTStraipsnyje analizuojama, kaip tarpusavyje koreliuoja rinkos dydis ir internetinės žiniasklaidos turinio įvairovė. Baltijos šalyse internetas siūlo naujus informacijos šaltinius ir didesnę turinio įvairovę. Tuo pat metu augantis hibridinių diskursų – PR paremtos naujienos, užsakomieji straipsniai – skaičius sukuria internetinėje žiniasklaidoje pateikiamų naujienų įvairovės iliuziją, nors čia vyrauja tie patys šaltiniai ir ta pati pasakojimo struktūra. Straipsnio autoriai teigia, kad siekiant adekvačiai įvertinti internetinės žurnalistikos profesionalėjimą – kintančią tapatybę ir žurnalistų funkcijas – mažoje šalyje būtina atsižvelgti į naujus konceptus – informacijos apdorojimo kokybę, žiniasklaidos raštingumą. Internetinė žiniasklaida, pasiūlydama rinkai šaltinių įvairovę, skatindama interaktyvumą ir sudarydama sąlygas publikuoti tekstus internete, mažose šalyse gali iš tikrųjų atlikti demokratizacijos funkciją. Tačiau turinio kokybė, žurnalistinio raštingumo poreikiai, tam tikros žinių tarnybų politikos plėtojimas yra susiję su didelėmis išlaidomis. Brangi tiriamoji žurnalistika pamažu traukiasi – ją retai aptiksi internetinėje, kaip, beje, šiomis dienomis ir tradicinėje žiniasklaidoje. Vadinasi, diskusijose apie internetinės žiniasklaidos poveikį turi rastis naujų idėjų, kurios leistų kelti žinių skelbimo, informacijos apdorojimo kokybę, skatintų pasitikėjimą ir žurnalistikos nepriklausomybę.Reikšminiai žodžiai: Baltijos valstybės; Internetas; Maža rinka; Mažoji rinka; Pliuralizmas; Tiesioginė žurnalistika; Tinklo žurnalistika; Įvairovė; Baltic states; Diversity; Online journalism; Online juornalism; Pluralism; Small market; The Internet.
ENThis article addresses the relationship between the size of media markets and content diversity online. In the Baltic countries, the Internet offers new channels with a greater diversity of information; at the same time, the increasing presence of hybrid discourses (PR-based news, promotional writing) on online media channels is creating an illusory impression of news diversity: the same sources and the same story frames are dominating online. The authors argue that new concepts (quality of information processing, media literacy) need to be taken into account to adequately assess online journalism professionalization (the changing identities and functions of journalists) in a small country. [text from author]