LTŠio straipsnio tikslas – paaiškinti, kokiomis sąlygomis socialinis kapitalas palengvina viešosios politikos sprendimų priėmimą bei jų įgyvendinimą. Šiuo tikslu straipsnyje analizuojama Lietuvos darnaus vystymosi politika. Tyrimas pradedamas trumpa darnaus vystymosi ir socialinio kapitalo teorijų pamatinių prielaidų apžvalga. Po to pristatoma Lietuvos Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos priėmimo procesų analizė, pagrindinį dėmesį teikiant šiuose procesuose dalyvaujančių veikėjų įsitraukimui į sprendimų priėmimą bei jų įgyvendinimą. Pabaigoje įvertinama socialinio kapitalo įtaka viešosios politikos rezultatams. Ši atvejo studija atskleidžia, kaip naujas politikos kursas, besiremiantis pažangiomis valdymo normomis, yra įgyvendinamas visuomenėje, kuri stokoja aktyvaus dalyvavimo viešosios politikos formavimo procesuose. Kai kuriuose ankstesniuose akademiniuose tyrimuose teigiama, kad darnaus vystymosi politikos plėtrą skatina tarptautinių jėgų spaudimas. Tačiau šis tyrimas rodo, kad Lietuvoje Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos formavimas vyko šalies valdžios iniciatyva, tai nulėmė žemas Lietuvos visuomenės aktyvumas bei skirtingos normos, egzistuojančios įvairiuose valdymo sistemos lygmenyse ir visuomenėje. Būtent todėl poreikis stiprinti sėkmingai darnaus vystymosi politikai būtinus socialinio kapitalo išteklius niekuomet nebuvo pripažintas ir nesulaukė reikiamos paramos.Reikšminiai žodžiai: Darnus vystymasis; Nacionalinė darnaus vystymosi strategija; Nacionalinės strategijos; Piliečių dalyvavimas; Socialinis kapitalas; Valdymas; Viešoji politika; Governance; Lithuania; National strategies; National strategies for sustainable development; Policy; Public; Public participation; Public policy; Social capital; Sustainable development.
ENThe paper aims to explain the conditions under which social capital facilitates public policy decision-making and implementation. The paper analyses Lithuanian sustainable development policy. The study starts with a brief overview of the underlying assumptions of sustainable development and social capital theories. Subsequently, it presents the analysis of processes of the adoption of the Lithuanian National Strategy for Sustainable Development, focusing on the involvement of players participating in these processes in decision-making and implementation. Finally, it evaluates the influence of social capital for public policy outcomes. This case study reveals how a new course of policy, based on advanced governance norms, is implemented in society which lacks active participation in public policy formation processes. Certain previous academic studies claim that the development of sustainable development policy is promoted by the pressure of international forces. However, this study shows that the National Strategy for Sustainable Development in Lithuania was formed upon the initiative of the national authorities; it was determined by low activeness of Lithuanian society and different norms existing in various levels of the governance system and society. Thus, the need to strengthen social capital resources required for a successful sustainable development policy has never been recognised and has not received necessary support.