Ugdymo paradoksai : tarp reformos ir krizės

LTStraipsnyje nagrinėjamos ugdymo problemos reformų laikotarpiu. Prasidėjus ekonominei krizei, siekiant taupyti, labiausiai nukenčia silpniausios visuomenės grupės: vaikai, jaunimas, daugiavaikės, socialiai pažeistos šeimos ir grupės. Todėl šiame straipsnyje analizuojama Švietimo reformos 20–mečio patirtis Lietuvoje, ją gretinant su kitų pasaulio šalių ieškojimais. Tyrimo tikslas – atskleisti ir pagrįsti ugdymo paradoksų esmę, siekiant išanalizuoti ugdymo paradoksus ir suderinti išgyvenimo, kokybės ir krizės aspektus. Apibendrinant galime daryti išvadas kad visame pasaulyje bendrasis ugdymas išgyvena krizę, nes neįstengia pasiekti naujos kokybės; ugdymo kokybė ir pozityvioji vaiko socializacija bei gerovė yra tiesiogiai susijusios su valstybių ir savivaldybių vykdoma vaikų gerovės politika. Šeima, bendruomenė, mokykla, kartu su kitomis neformalaus ugdymo, institucijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis ir neformaliomis bendraamžių grupėmis yra svarbiausios vaiko asmenybės ugdymui ir pozityviajai socializacijai. Užtikrinus visų šių socialinių agentų subalansuotą bei tikslingą veiklą, pozityviosios socializacijos ugdymo sistema įgytų vieningos ir efektyvios socialinės edukacinės sistemos bruožų. Pripažinus, kad tinkama vaiko socializacija plėtojama tik socialiai saugioje, stabilioje šeimoje, kad palankiausia beglobio socializacija įmanoma tik šeimos (atraminės šeimos) ar šeimynos pagrindu, daroma išvada, kad ypatingiems vaikams (socialiai pažeistiems, turintiems raidos, biologinių ar kitų sutrikimų) reikalingos pozityviosios diskriminacijos priemonės.Reikšminiai žodžiai: Kokybė; Partnerystė; Socialinis ugdymas; Socializacija; Ugdymo paradoksai; Visuomenės gerovė; Paradoxes of education; Partnership; Partnership, quality; Partnerskin; Quality; Social pedagogy; Social welfare; Sociaslization.

ENThe article deals with the educational problems during the reform period. The economic crisis and attempts to save affect weak and vulnerable groups of society: children, youth, multi-children families, socially hindered families and socially hindered groups. Thus, this article aims to analyse the experience of two decades of education reform in Lithuania comparing it with the research attempts in other countries. An attempt is made to identify the paradoxes of education, which are similar in Lithuania as well as in other countries of the world. We will follow the paradox vector to make an overview of the tendencies of the overall spectrum of education. [text from author]