LTVokiečių teisės teoretiko ir filosofo Karlo Šmito (Carl Schmitt) idėjos ir demokratijos konsolidacijos studijos gali pasirodyti neįmanomas derinys, nes šis filosofas turi prieštaringą liberalizmo ir demokratijos priešo reputaciją. Visgi šiame straipsnyje vadovaujamasi Makso Vėberio (Max Weber) mintimi, jog norintis rasti naujų, įdomių ir įkvepiančių įžvalgų teisės teorijos problemoms spręsti, tokių ras ne pripažintų teisės teoretikų darbuose, o anarchiją skelbusių ir valstybę neigusių autorių veikaluose. Straipsnyje pristatoma Lietuvos Prezidento Rolando Pakso apkaltos atvejo analizė, kurioje nagrinėjama euristinė Karlo Šmito pasiūlytos institucinės demokratijos konsolidacijos dimensijos tyrimo metodologijos vertė. Ši metodologija leidžia demokratinio režimo funkcionavimą ekstremaliomis arba išskirtinėmis sąlygomis nagrinėti kaip demokratijos konsolidacijos išbandymą. Kadangi prezidentiniai ir pusiau prezidentiniai politiniai režimai turi tendenciją išaugti į autoritarinius režimus ir delegatyvią demokratiją, efektyvus apkaltos procedūros panaudojimas gali būti traktuojamas kaip pozityvus šmitiškas demokratiją įtvirtinti siekiančios politinės sistemos demokratijos konsolidacijos išbandymas. Straipsnį sudaro penkios dalys: pirmoje apžvelgiamas R. Pakso apkaltos institucinis kontekstas, antroje pateikiama apkaltos kontekste atsidūrusių Lietuvos politinių partijų tipologinė apžvalga, trečioje siūloma su apkalta susijusių įvykių chronologija. Paskutinėse dalyse pristatomos apkaltos kaip sąmokslo interpretacijos Lietuvos viešojoje erdvėje bei siūloma šių interpretacijų kritika.Reikšminiai žodžiai: Apkalta; Carl Schmitt; Deleguojamoji demokratija; Deleguota demokratija; Demokratinė konsolidacija; Ekstremalios situacijos; Impičmentas; Karlas Šmitas; Rolandas Paksas; Carl Schmitt; Delegative democracy; Democratic consolidation; Democratic cosolidation; Extremal situation; Impeachment; Lithuania; Rolandas Paksas.
ENThis article is a case study of the recent impeachment of President Paksas of Lithuania, exploring the heuristic value of Carl Schmitt’s extremalist methodology for research on the institutional dimension of democratic consolidation. This methodology considers the performance of the democratic regime under extreme or exceptional conditions as the test of its consolidation. As presidential and semipresidential regimes are predisposed to evolve into authoritarian regimes and delegative democracies, effective use of the impeachment procedure can be considered to be the positive Schmittean test of the state of democratic consolidation for a political system involved in democratic transition. [text from author]