The Non-governmental sector and democracy empirical reflections and findings in the Baltic states : results of meta-analysis (part I)

LTDemokratijos plėtra Centrinėje ir Rytų Europoje žlugus Sovietų Sąjungai tapo vienu pagrindiniu socialinių mokslų tyrimo objektu. Mokslininkai atliko lyginamąsias analizes remdamiesi įvairiais kiekybiniais ir kokybiniais duomenimis, tačiau pilietinės visuomenės ir demokratijos santykis bei būdai, kaip nevyriausybinės organizacijos, būdamos pilietinės visuomenės dalis, veikia demokratijos plėtrą, nėra pakankamai tiriama. Šis straipsnis yra pirmoji metaanalizės rezultatų, kurie parodė, kaip pilietinė visuomenė veikia demokratiją Baltijos šalyse, dalis. Jame pateikiama koreliacinės analizės rezultatai, kurie leido nustatyti trisdešimt keturis NVO pirminės įtakos demokratijai ir trisdešimt šešis NVO antrinės įtakos demokratijai faktorius. Pažymėtina, kad pirminiai įtakos faktoriai yra svarbesni analizuojant įtakos diskursus, tačiau antrinės įtakos faktorių svarba taip pat nėra kvestionuojama, nes jie veikia nevyriausybinių organizacijų sektorių, o tai savo ruožtu daro įtaką demokratijos plėtrai, todėl antriniai faktoriai taip pat naudojami tolesniuose metaanalizės etapuose, nors jų įtaka ir yra netiesioginė. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Nevyriausybinių organizacijų sektorius; Demokratija; Koreliacija; Baltijos šalys (Baltic states); Įtakos faktoriai; Non-governmental sector; Democracy; Correlation; Baltic States,; Impact factors.

ENThe development of democracy in Central and Eastern Europe has become a popular subject of research since the collapse of the USSR. Many scholars have produced comparative studies gathering diverse data and providing interpretations. However, not much has been published on the relation between civil society and democracy, and the way in which non-governmental organizations, as a part of civil society, impact democracy. This is the first in a series of articles analysing, on the qualitative and quantitative bases, the influence of civil society on the development of democracy in the Baltic States, by applying meta-analyses. In tackling the objective of this study, the article uses correlation on thirty four impact factors defining the primary impact of non-governmental organizations (NGOs) on democracy and thirty six NGOs' secondary impact factors. The primary factors are more important for the interpretation of impact contexts. The importance of secondary factors could be valuable as well, though it should be noted that their role could be questionable. The secondary factors impact the development and professionalism of the NGO sector, which in turn influences democracy. Therefore, secondary factors can be seen as consequential, though not directly. [From the publication]