LTŠio straipsnio tikslas – išnagrinėti ir kritiškai įvertinti pagrindines šiuolaikinės sociologijos teorijos sąvokas, idėjas bei epistemologinius principus. Pirmoje straipsnio dalyje buvo plačiau svarstomas Rytų Europos regiono sociologijos ypatumas, tiesiogiai susijęs su teorijos statusu ir verte: sociologijos teorija čia atlieka „pagalbinio darbininko“ vaidmenį; todėl paviršinis, nominalus, o ne realus, sociologijos teorijos statusas šiame regione yra pagrindinė priežastis, kodėl vyrauja nekritiška konkrečioji sociologija, išsauganti optimistiškus senojo istorizmo požymius, sutampančius su naujojo istorizmo teorija ir biurokratine praktika. Antroje straipsnio dalyje plačiau svarstomas 1) sociologijos teorijos ir politikos santykis, 2) sociologijos teorijos ir rašto politikos santykis, 3) aptariamos institucinės ir intelektinės viešosios sociologijos formavimosi sąlygos bei aplinkybės. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Istorizmas; Mokslas; Socialinė teorija; Sociologijos teorija; Sociologijos teorija, istorizmas, mokslas ir literatūra; Viešoji sociologija; Historicism; Public sociology; Science; Social theory; Sociological theory; Sociological theory, historicism, science and literature.
ENThe aim of the article is to identify and critically assess the key concepts, ideas, and the epistemological principles of the contemporary sociological theory. In light of the "peripheral" concerns, the aim of the paper is to identify and critically assess the meta-methodological principles of the contemporary sociological theory. The article focuses on the relations between sociology, society, modernization, and globalization, including the "borderline" Lithuanian case. In the later analysis, the paper focuses on the differences of social theory and sociological theory, the sociological forms and the criteria of their differentiation. The article attempts to provide an understanding of the conceptual connections between social theory and political philosophy. Although the concept of "theory" has deep roots in the professional discourses of East European intellectuals, sociological theory finds itself in a position where it cannot significantly affect the socio-political intellectual agenda. Moreover, the theoretical sociology more and more is identified with the role of the 'under laborer'. The situation is further complicated by the fact that the deterministic scheme of the old (Soviet) historicism corresponds to the optimistic perspective of the new (Western) historicism. The article points out to an urgent need to re-think the perspectives of sociological theory for contemporary times. The article concludes with discussion of criteria in the assessment of status and value of theoretical sociology. [From the publication]