Lithuania : fertility decline and its determinants

LTNuo 1990 metų Lietuva susidūrė su reikšmingais visuomenės pokyčiais šeimos santykių nustatyme bei patyrė didelius pokyčius gimstamumo srityje. Straipsnyje išsamiai analizuojami gyventojų sudėties ir gimstamumo pokyčiai bei atskirai aptariami veiksniai, lemiantys gimstamumo mažėjimo kryptį. Nors veiksniai, įtakojantys gimstamumą yra labai įvairūs, galima išskirti pagrindines pokyčių priežastis: socioekonominiai pokyčiai ir ekonominiai sunkumai, iškilę posovietiniu laikotarpiu, nepakankama valstybės socialinė ir šeimos politika, gyvenimiškų vertybių pokyčiai ir kintantis gyvenimo stilius. Apžvelgus įvairių laikotarpių statistinius duomenis, jų elementus, ir išanalizavus gimstamumo mažėjimą lemiančius veiksnius, yra pateikiami dabartinės valstybinės šeimos politikos pagrindiniai bruožai, išgryninami būtini šios politikos tobulinimo elementai, įvertinami jų galimi pokyčiai individų elgsenai ir šalies gimstamumo rodikliams. Autorė pateikia apibendrinimus, jog valstybės šeimos politika iki šiol yra fragmentinio pobūdžio, jos pokyčiai nėra įvertinami, neanalizuojama jų įtaka šeimos gyvenimui, ilgalaikiams visuomenės pokyčiams. Nors Lietuvoje didžiausias dėmesys yra skiriamas finansinėms šeimos rėmimo priemonėms, organizacinės priemonės nėra pakankamos, orientuojamasi į socialinės paramos teikimą, o ne į asmenų, turinčių įsipareigojimų šeimai, ekonominio savarankiškumo skatinimą, vaikams draugiškos aplinkos kūrimą.Reikšminiai žodžiai: Antrasis demografinis perėjimas; Gimstamumas; Gimstamumo dinamika; Suminis gimstamumo rodiklis; Šeima; Šeimos dydis; Šeimos trasnformacijos; Family; Family size; Family trasnformacijos; Ferility; Fertility dynamics; Second demographical transition; Total fertility rate.

ENSince the beginning of the 1990s, Lithuania has been undergoing significant transformations in family life and has experienced a precipitous decline in fertility. The determinants of the changes are diverse in character and are associated with socioeconomic transformations, economic difficulties faced by the post-Soviet society, inadequate social and family policies and changing value orientations and life styles. This article traces the fertility trends in Lithuania from the period and cohort perspective, providing adjusted TFR estimates that reveal the significance of the tempo effect on the recent decline in fertility. Furthermore, the main factors leading to the recently observed changes in family and fertility are identified and analysed. Finally, the characteristic features and necessary improvements of current Lithuanian family policy and its possible effects on individual behaviour and fertility trends are discussed. [text from author]