Measuring knowledge economy : towards an institutional approach

LTStraipsnyje nagrinėjamos žinių visuomenės bei žinių ekonomikos plėtros perspektyvos Lietuvoje. Formaliosios institucinės sąrangos požiūriu šiai plėtrai Lietuvoje yra sukurtos visos reikalingos sąlygos. Tačiau vis aiškiau yra matomi požymiai, kad vien tik formaliųjų institucijų sistema yra nepajėgi susitvarkyti su iškeltais uždaviniais. Per ilgą laiką susiklostę visuomenės ideologiniai modeliai lemia šalies visuomenės vystymosi kryptį ir dinamiką. Daugėja atvejų, rodančių, kad naujų ES narių visuomeninė raida gerokai skiriasi nuo senųjų Sąjungos narių. Todėl mechaniškas formalių institucijų (žinių branduoliai, technologijų parkai, inovacijų centrai ir kt.) perkėlimas negarantuoja raidos sėkmės. Trūksta grandies, kuri sietų žinių ekonomiką ir žinių visuomenę. Remiantis socialinių santykių susaistymo ir tarpusavio pasitikėjimo koncepcijomis siekiama apibrėžti šios grandies koncepcinius kontūrus žinių kūrimo ir sklaidos požiūriu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Žinių visuomenė; Žinių ekonomika; Institucinė teorija; Susaistymas; Pasitikėjimas; Knowledge society; Knowledge economy; Institutional theory; Embeddedness; Social trust.

ENThe general message of this article is that the standard approach to knowledge economy is becoming increasingly inadequate, because even within the same market system different countries take different paths of social development. The paper argues that formal institutional arrangements, implemented according to EU recommendations and backed by EU financing, merely touch upon the surface of the problem. Therefore, it is necessary to introduce a conceptual and analytical framework and address key issues related to knowledge economy and society. The paper stresses the role of informal institutions, embeddedness, and the concept of social trust. [From the publication]