First union formation in Estonia, Latvia, and Lithuania : patterns across countries and gender

LTJau keletą dešimtmečių statistika rodo ryškią šeimos modelių transformaciją industrializuotose šalyse. Santuokų skaičius žymiai sumažėjo ir smarkiai padidėjo sąjungų, sudaromų abiejų partnerių susitarimu, vaisingumas pasiekė žemus ir labai žemus lygius, šeima kuriama vėliau gyvenime, ir vedybos praranda savo hegemoniją kaip dominuojantis vaikų gimdymo kontekstas. Straipsnyje siekiama papildyti šeimos kūrimo palyginamuosius tyrimus analizuojant pirmos santuokos sudarymą trijose Baltijos šalyse. Pagrindinis šio straipsnio tikslas yra išanalizuoti elgsenos modelius sudarant pirmą santuokinę sąjungą Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje lyčių santykių transformacijų kontekste. Siekiant išsiaiškinti lyčių sistemos įtaką, studijoje pagrindinis dėmesys kreipiamas į išsilavinimą ir darbo pasidalijimą, nes būtent šie rodikliai rodo vyraujantį atsakomybių pasidalijimą tarp vyrų ir moterų. Straipsniu taip pat siekiama užpildyti geografinę spragą palyginamosiose šeimos studijose. Nagrinėjamas laikotarpis nuo septintojo dešimtmečio pabaigos iki dešimtojo dešimtmečio pradžios. Analizei paimti mikroduomenys iš Europos šeimos ir vaisingumo tyrimo programos. Tyrimo rezultatai rodo, kad Estijoje ir Latvijoje perėjimas nuo faktinių vedybų prie gyvenimo susidėjus prasidėjo gerokai prieš socialistinio režimo žlugimą. Įvykių-istorijos modeliai patvirtina hipotezę apie ryšį tarp sąjungos formavimo ir lyčių sistemos, kur Lietuvoje pasireiškia abiem atžvilgiais labiau tradiciniai bruožai, galimai dėl ilgalaikių šalių kultūrinių skirtumų.Reikšminiai žodžiai: Baltijos šalys (Baltic states); Demografiniai pokyčiai; Estija (Estonia); Kultūriniai skirtumai; Latvija (Latvia); Lygiateisė santuoka; Lyčių sistemos; Pirmoji santuoka; Vedybinis gyvenimas; An equal marriage; Baltic countries; Cultural differences; Demographic changes; First marriage; Gender systems; Latvia; Lithuania; Marital life.

ENThis article examines the changes in first union formation in the Baltic countries between the late 1960s and early 1990s, in the context of societal and family-level gender relations. The analyses are conducted using microdata from the European Family and Fertility Surveys program. Our results indicate that in Estonia and Latvia the shift from direct marriage to cohabitation started well before the fall of socialist regime. Event-history models provide support for a hypothesised association between union formation and gender systems, with Lithuania showing more traditional features in both respects, possibly due to long-standing cultural differences between the countries. [text from author]

• Vadyba / Management
• Ekonomika / Economics
• Sociologija / Sociology