Naujoji Lietuvos architektūra ir medis - tendencijos aktualizuoti tradiciją

LTStraipsnyje analizuojami Lietuvos medinės architektūros estetiniai aspektai atkūrus šalies nepriklausomybę 1990. Dauguma tyrimo objektu pasirinktų realizuotų architektūros kūrinių tiriamuoju laikotarpiu yra susilaukę teigiamų atsiliepimų ir vertinimų. Autorius siekia surasti šiuolaikinės medinės architektūros estetikos patrauklumo bei aktualumo priežastis analizuodamas ne tik pačius objektus, bet ir jų kontekstą. Atliekant tyrimą susisteminta medžiaga pagal požymius sudėliota į tris grupes – straipsnio skyrius, kurių kiekvienas yra elgimosi tam tikroje aplinkoje receptas, savotiškas projektavimo sėkmės kodas. Pirmajame skyriuje šiuolaikinės Lietuvos architektūros pavyzdžiais patvirtinama, kad vienas sėkmės kodų integruojant naują pastatą miesto istorinio medinio užstatymo aplinkoje – medžio bei su šia medžiaga susijusių niuansų pritaikymas ar objekto architektūrinės išraiškos interpretavimas kaip akivaizdus tradicijos tęstinumo ir vietos dvasios ženklas. Antrajame skyriuje analizuojami naujosios architektūros objektai gamtovaizdyje, kur medis yra svarbi harmonizacijos priemonė, jungianti medienos estetines savybes ir pačiam medžiui kaip augalui būdingas simbolines, tradicines prasmes.Trečiajame skyriuje tiriamas naujai projektuojamų pastatų grupių architektūros akivaizdus arba asociatyvus ryšys su senosiomis Lietuvos gyvenvietėmis architektūrinei išraiškai panaudojant medį. Straipsnyje akcentuojama, kad nepriklausomybės laikotarpio pastatų naujos išraiškos architektūroje, stipriai veikiamoje globalizacijos, medis yra reikšminga priemonė ir ženklas, jungiantis šiandienos kultūros idėjas bei naują kokybę su tradicijomis. Tinkamai įprasmintas kūrinyje medis tampa savotišku jo sėkmės garantu ar švelninančia aplinkybe, vertinant objekto ir jo konteksto santykį bei meninę įtaigą. Medis naujojoje Lietuvos architektūroje yra savotiška geroji žinia apie atgimstančią tradiciją, tautinių savitumų pripažinimą ir puoselėjimą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kontekstas; Medis; Medžiaga; Ryšys; Tradicija; Šiuolaikinė medinė architektūra; Contemporary wooden architecture; Context; Material; Relation; Tradition; Wood.

ENThe paper analyses aesthetic aspects of the Lithuanian wooden architecture after our country regained it independence in 1990. Most of study objects selected in realized architectural works have received positive evaluation during the period. The author seeks to find the aesthetic appeal and relevant reasons of contemporary wooden architecture not only analysing the objects but also their context. It is a systematic study of architectural items which are sorted into three groups - the paper sections, each of which is a recipe of manner in some environment, a kind of successful design code. The first chapter of contemporary Lithuanian architecture gives examples about successful integration of a new structure into historic wooden urban environment, where adaptation or interpretation nuances of wood in architectural expression is an obvious continuation of the tradition and spirit of the local character. In the second chapter the author analyses new architectural objects in the landscape, where wood is an important tool for harmonization of timber aesthetic properties and also plant symbolic and traditional meanings. Obvious or associative relationship between new groups of buildings and old wooden settlements in Lithuania are studied in the third section. The paper emphasizes that wood is a significant measure and mark, which joins today's new cultural ideas and quality with tradition in the architectural expression of new buildings during the period of independence, even though strongly affected by globalization. […]. [From the publication]