Socialinių tinklų analizė migracijos studijose

LTSocialinių tinklų analizė – XX-ojo ir XXI-ojo amžių sandūroje plačiai taikoma teorinė paradigma. Socialiniai tinklai tapo viena pagrindinių sąvokų tyrinėjant socialinius santykius sociologijoje, antropologijoje, medicinoje, vadyboje, komunikacijos ir kituose socialiniuose moksluose. Migracijos studijose socialinių tinklų analizė turi gilias tradicijas tiriant migrantų socialinius ryšius. Tačiau dažnai socialinių tinklų samprata šioje studijų srityje naudojama tik kaip aprašomoji metafora stokojant gilesnio teorinio pagrindimo. Paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Massey ir jo kolegų dėka buvo pradėta plėtoti migracijos tinklo teorija, aiškinanti kaip migrantų bendruomenių buvimas tikslo šalyje skatina tolesnę migraciją. Visgi migracijos tinklų teorijos apribojimas naujų migrantų įsikūrimu gerokai suvaržo socialinių tinklų teorijos pritaikymą migracijos studijoms, nes palieka nuošalyje daugelį socialinių tinklų aspektų. Šiame straipsnyje apžvelgiamos skirtingos socialinių tinklų analizės metodologinės kryptys, daugiausia dėmesio skiriant naujausioms tendencijoms, nagrinėjančioms socialinius tinklus kaip socialinio kapitalo sudedamąją dalį. Remiantis Colemano, Putnamo ir Bourdieu socialinio kapitalo teorinėmis įžvalgomis siekiama išplėtoti gilesnį teorinį socialinių tinklų migracijos tyrimuose pagrindimą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Migracija; Migracijos tinklo teorija; Socialiniai tinklai; Socialinis kapitalas; Lithuania; Migration; Migration network theory; Social capital; Social networks.

ENOver the last 20 years, there has been growing interest in social network analysis across a variety of social science disciplines, particularly in sociology, antropology, communication science, health and medicine, managment and political science. The roots of a social network perspective can be found in Simmel and Moreno discovery that the nature of ties themselves rather than the social group per se that lay at the center of many human behaviors. Despite these early insights, social network analysis gain its prominence only with revived interest in social networks as essence of social structure in 1980s (Burt, Bourdieu, Coleman, Putnam, Castells, et al.). This article aims to explore current metodological social network analysis approaches and how they can be successfully employed in migration studies. It is argued that previous dominant quantitative social network analysis based on full network and egocentric network analysis nowadays is renewed by social capital theory and social support approach. This new social network perspective allows to investigate how social networks function, how they can be constructed, maintained and reproduced, how are network dynamics across time and space. [From the publication]