Religinio ir istorinio socialinio konteksto vaidmuo verčiant Jean-Michelio di Falco ir Frédérico Beigbederio knygą "Je crois moi non plus. Dialogue entre unevequeet un mecrean"

LTStraipsnyje analizuojamas prancūzų rašytojo Frédérico Beigbederio ir vyskupo Jean-Michelio di Falco pokalbių knygos „Je crois moi non plus. Dialogue entre un évêque et un mécréant“ vertimas į lietuvių kalbą, siekiant pažvelgti, kaip vertėjai pavyko susidoroti su kūriniu, kuriame itin gausu aliuzijų į Šventąjį Raštą, pamąstymų apie šiuolaikinio gyvenimo realijas ir šių dienų žmogaus santykį su Dievu. Analizuojamas ne tik religinio, bet ir istorinio bei socialinio konteksto vaidmuo. Tokį pasirinkimą lėmė knygos pobūdis: dialogo forma parašytame kūrinyje kalbama ne tik apie religines tiesas, bet ir apie mūsų dienų pasaulio problemas, dvasinių vertybių praradimą, žmogaus sumaterialėjimą. F. Beigbederis ir vyskupas J.-M. di Falco cituoja žymius mąstytojus, kalbasi apie įvairias meno rūšis, jų įtaką žmogaus pasaulėžiūrai, iškelia egzistencinius klausimus apie mirtį, laimę, vertybes. Verčiant tokio pobūdžio kūrinį konteksto, kaip ekstralingvistinės situacijos, vaidmuo yra itin svarbus. Religinis kontekstas straipsnio autorių suvokiamas kaip su religija susiję ekstralingvistiniai teksto parametrai, istorinis socialinis kontekstas susijęs su istorija, visuomenine sandara. Ekstralingvistinis kontekstas, t. y. tekstą supanti aplinka, yra vienas svarbiausių veiksnių, kurio išmanymas padeda vertėjui išvengti klaidų ar dviprasmybių. Iš analizuotų pavyzdžių matyti, kad socialinio istorinio konteksto išmanymas būtinas verčiant kūrinį apie religiją, visuomenę ir šių dienų aktualijas, turintį aliuzijų į istorinius įvykius. „Žinių bagažas“ leidžia neiškreipti originalo teksto prasmės.Reikšminiai žodžiai: Ekstralingvistinis kontekstas; Istorinis ir socialinis kontekstas; Istorinis socialinis kontekstas; Kontekstas; Konteksto vaidmuo vertime; Prancūzų kalba; Religinis kontekstas; Vertimas; Context; Extralinguistic context; French language; Historical and social context; Historical social context; Religious context; The role of context in translation; Translation.

ENThe article analyses the translation of the book “Je crois moi non plus. Dialogue entre un évêque et un mécréant” by French writer Frédéric Beigbeder and Bishop Jean-Michel di Falco into the Lithuanian language in order to look at how the translator managed to cope with the work which is especially rich in allusions to the Scripture, reflections on realities of contemporary life, and relations of the nowadays human with God. It analyses the role of not only religious, but also of the historical and social context. This choice was predetermined by the nature of the book: in the work written in a dialogue form, it is spoken not only about religious truths, but also about the present-day problems of the world, the loss of spiritual values​​, and materialisation of the human. Frédéric Beigbeder and Bishop Jean-Michel di Falco quote famous thinkers, talk about different kinds of art, their impact on the human worldview and raise existential questions about death, happiness, and values. When translating works if this character, the role of the context as an extralinguistic situation is extremely important. The religious context is perceived by the authors as religion-related extralinguistic parameters of the text, the historical social context associated with the history and the societal structure. The extralinguistic context, i.e. the environment surrounding the text, is one of the most important factors the knowledge of which helps the translator to avoid mistakes or ambiguities. It is seen from the analysed examples that the knowledge of the social historical context is necessary for translating a work about religion, society and current events containing allusions to historical events. “The bundle of knowledge” allows avoiding the distortion of the meaning of the original text.

• Kalbotyra / Linguistics
• Literatūrologija / Literary Studies