Veiksmažodžio belaukiant... Sinchroninio vertimo strategijos verčiant vokiečių kalbos pasakymus su šalutiniais sakiniais į lietuvių kalbą

LTStraipsnyje apžvelgiami sinchroninio vertimo sunkumai, atsirandantys dėl skirtingos vokiečių ir lietuvių kalbų šalutinių sakinių sintaksės, supažindinama su vertimo mokslo darbuose pristatomomis sinchroninio vertimo strategijomis ir aptariami galimi šių strategijų taikymo būdai. Kaip pavyzdys pasitelkiama vokiečių kalbai būdinga sintaksinė struktūra – veiksmažodžio pozicija šalutinio sakinio gale. Keliama hipotezė, kad dėl sinchroninio vertimo specifikos, nebūdingos kitoms vertimo žodžiu rūšims, pavyzdžiui, nuosekliajam vertimui, yra būtinos specialios sinchroninio vertimo strategijos, padedančios greičiau ir tiksliau išversti lietuvių kalbai nebūdingos sintaksinės struktūros vokiečių kalbos pasakymus į lietuvių kalbą ir šitaip užtikrinti geresnę vertimo kokybę. Kai kurios vokiečių kalbos sintaksinės struktūros – veiksmažodis šalutinio sakinio gale, sudurtiniai daiktavardžiai bei daiktavardinių ir prielinksninių junginių gausa – skiriasi nuo lietuvių kalbos sintaksinių struktūrų specifikos, todėl sinchroninio vertimo strategijos gali padėti vertėjui, verčiančiam iš vokiečių kalbos į lietuvių kalbą, tiksliau, greičiau, ekonomiškiau bei aiškiau perteikti originalo kalbos pasakymus. Straipsnyje labiau gilinamasi į šalutinių sakinių konstrukcijas, sukeliančias nemažai keblumų sinchroniniame vertime į lietuvių kalbą. Analizuojamos sinchroninio vertimo strategijos – laukimo, delsimo, skaidymo (segmentavimo) ir numanymo – bei jų taikymo būdai. Skaidymo ir numanymo strategijos jau tiriamos išsamiau, todėl bus galima patvirtinti arba paneigti šių strategijų pranašumus ir trūkumus.Reikšminiai žodžiai: Sinchroninis vertimas; Veiksmažodžiai; Vertimas žodžiu; Vertimo strategijos; Vokiečių kalba; Šalutiniai sakiniai; German language; Interpretation; Simultaneous translation; Strategies of interpretation; Subordinate clause; Verbs.

ENThe article reviews difficulties in simultaneous interpreting caused by differences in the syntax between the German and Lithuanian languages. It also introduces strategies of simultaneous interpretation presented in scientific works and discusses possible ways of application thereof. The syntactic structure characteristic of the German language, i.e. the position of the verb at the end of the subordinate clause, is presented. It is supposed that due to specifics of simultaneous interpretation, which are not characteristic of other types of interpretation, for example, consecutive interpretation, special strategies of simultaneous interpretation aimed at helping the interpreter to rapidly and accurately interpret syntactic structures which the Lithuanian language does not have into the Lithuanian language thus ensuring better quality of interpretation are required. Certain syntactic structures of the German language, i.e. verb at the end of the sentence, compounds nouns and a great number of noun and prepositional compounds, differ from the specifics of syntactic structures of the Lithuanian language, therefore, strategies of simultaneous interpretation can help the interpreter when interpreting from the German language into the Lithuanian language to more accurately, rapidly and economically convey the message of the source language. The article analyses constructions of subordinate clauses, which cause many difficulties in simultaneous interpretation into Lithuanian. Strategies of simultaneous interpretation, i.e. delay (segmentation) and foresight, are analysed. The strategies of segmentation and foresight are analysed in more detail in order to confirm or deny their advantages and drawbacks.