LTStraipsnyje analizuojamas pokomunistinis Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos parlamentinis elitas ir jo santykis su sovietiniu režimu. Išskiriami du šių santykių aspektai: neigiama politinė patirtis esant tarybiniam režimui (narystė komunistų partijoje ir nomenklatūroje) ir teigiama politinė patirtis dėl dalyvavimo disidentų judėjime. Tyrimas pagrįstas prielaidomis, pabrėžiančiomis revoliucinę postkomunistinių pokyčių prigimtį ir akcentuojančiomis rinkiminės politikos, lasivosios rinkos ir liberalios žiniasklaidos pasiekimus. Atskleidžiama, kad tiriamąjį parlamentinį elitą sudaro skirtingi ekskomunistų ir eksdisidentų santykiai. Skirtumų atsiranda dėl skirtingos šalių nomenklatūrų, komunistų partijų ir disidentų judėjimų istorijos ir skirtingos šalių demokratizacijos patirties. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Pokomunistiniai parlamentai; Parlamentinis elitas; Ekskomunistai; Eksdisidentai; Post-communism; Parliamentary elites; Ex-communists; Ex-dissidents; Party affiliation.
ENThe article examines the post-communist Estonian, Latvian, Lithuanian, and Polish parliamentary elites and their relations with the Soviet regime. Two dimensions of these relations are highlighted: retrospectively, negative political experience in the former political regime (membership in the Communist Party and the nomenklatura) and positive credentials of being involved in the dissident movement. The study is guided by hypotheses underlying revolutionary nature of post-communist transition and stressing achievements of the electoral politics, market reforms and liberal mass media. Research shows different shares of ex-communist activists and ex-dissidents, as well as their asynchronous changes in the postcommunist parliamentary elites. Variations are related to different meta-histories of the nomenklaturas, the communist parties and dissident movement in the country cases and recent experiences of democratization. [From the publication]