LTDauguma iki šiol atliktų tapatumo tyrimų daugiausia remiasi J. Marcia struktūriniu tapatumo supratimu. Tačiau pastaraisiais metais tapatumas apibrėžiamas kaip santykiuose besiformuojanti dinaminė sistema, kurios pagrindas – emocijos. O tapatumo formavimasis – tai intrapsichinių pasikeitimų paauglystėje visuma: atsiskyrimo ir individuacijos procesas, ankstyvųjų emociškai skausmingų patyrimų integracija bei ego tęstinumo įtvirtinimas. Todėl siekiant analizuoti, kaip vyksta globos namuose gyvenančių paauglių tapatumo formavimasis, remiamasi biografinių pasakojimų interpretacine analize. Atliktas kokybinis tyrimas, kuriame naudoti metodai: biografinio pasakojimo interpretacinis metodas, dokumentų analizė. Tyrime dalyvavo šeši (3 merginos ir 3 vaikinai) 15-16 metų paaugliai, gyvenantys globos namuose. Tyrimo rezultatų interpretacinė analizė atskleidė tris biografinio pasakojimo tipus: kova kaip išgyvenimo būdas, fantazijos ir svajonės kaip būdas atlaikyti realybę ir fragmentuotas gyvenimo istorijos pasakojimas – paslėpta savastis. Rezultatai atskleidžia, kaip skirtingi biografinio pasakojimo tipai susiję su skirtinga tapatumo formavimosi paauglystėje dinamika. Taip pat patvirtinama artimų ir ilgalaikių santykių svarba gyvenimo istorijai kurti ir trauminio patyrimo įveikos procesui. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Biografinio pasakojimo interpretacinė analizė; Globos įstaigos; Paauglystė; Tapatumas; Adolescence; Biographical narrative; Foster care; Identity.
ENMost empirical research has been based on understanding J. Marcia's structural identity. Currently, identity is defined as being rooted in emotion, emerging in relationships and developing as a dynamic, self-organizing system. Additionally, identity formation involves intrapsychic changes during adolescence. It is necessary to use new methods for identity evaluation in order to understand its development in a relational context. Biographical narrative interpretative analysis was conducted in order to understand identity formation in adolescents who live in foster care. Six teenagers, ages 15-16 (3 girls, 3 boys) participated in this research. Biographical narrative interpretative method was used to collect and interpret data. Results, conclusions: Data analysis revealed three types of told life stories: (a) fight as way to survive, (b) fantasy; the way which helps to deal with reality and fragmented life stories, and (c) hidden self. The initial hypothesis, i.e., those different types of told life stories are connected with different dynamics of identity formation in adolescence, was confirmed indicating importance in the development of close and long lasting relationship in a process of coping with traumatic experience. [From the publication]