Žemaitijos savivalda ir valdžios elitas 1409-1566 metais

LTKnygoje siekiama atskleisti XV a. pradžios -XVI a. vidurio Žemaitijos valdžios elito socialinę prigimtį, jo valdžios pobūdį, santykį su regiono administravimo sistema, sudėtį ir socialinį funkcionalumą. Tyrinėjant regioninei bajorijai priklausančio ir tam tikrą dalį valdžios turinčio elito klausimą siekiama nustatyti faktinę Žemaitijos savivaldos raidos dinamiką, išsiaiškinti savivaldai atstovavusių asmenų galimybes daryti įtaką regiono gyvenimui ir šios socialinės grupės integracijos į luomines Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės struktūras pobūdį. Žemaitijos savivaldos XV-XVI a. prigimčiai ir turiniui atskleisti pasirinktos penkios atskiros dimensijos. Autorius ieško Žemaitijos vietos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje aptariamoje epochoje, aiškinasi Žemaitijos valdančiojo sluoksnio socialinę kilmę ir šio sluoksnio viršūnės persitvarkymą į Lietuvos valstybėje pripažintą regioninių pareigūnų grupę, kuri ir tapatinama su Žemaitijos valdžios elitu. Nagrinėjama formali Žemaitijos administracijos sistema, neformalus jos veikimas ir Žemaitijos savivaldos teisinės padėties (privilegijų) raida. Pateikiama kolektyvinės Žemaitijos valdžios elito biografijos apybraiža, paremta apibendrinta prozopografine medžiaga, analizuojamos Žemaitijos valdžios elito atstovų gyvenimiškos orientacijos ir buitinės aplinkos ypatybės. Konstatuojama, kad XVI a. pirmojoje pusėje Lietuvos monarchijai pavyko užvaldyti didžiąją dalį regiono ekonominių išteklių, todėl 1442-1566 m. Žemaitijos regioninė savivalda kryptingai silpnėjo.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Žemaitija (Samogitia); Bajorija; Luominė savivalda; Gentinė aristokratija; Žemėvalda; Regionai; Administracija; The Grand Duchy of Lithuania; Samogitia; Nobility; Class self-government; Tribal aristocracy; Land-ownership; Regions; Administration.

ENThe book seeks to reveal the social nature of the Žematijan governing elite of the early 15th–mid-16th century, the nature of its governing authorities, its relation with the administration system of the region, its composition and social functioning. When analysing the issue of the governing elite, the author seeks to establish the actual dynamics in the development of the Žemaitija self-governance, to find out the possibilities representatives of self-governance had to influence the life of the region and the nature of integration of this group into structures of the Grand Duchy of Lithuania. The author has chosen five separate dimensions to analyse the content and the nature of the Žematijan self-governance of the 15th–16th century. The author attempts to establish the place of Žemaitija in the Grand Duchy of Lithuania, discusses the social origin of the governing layer of Žemaitija and the reorganisation of this layer into a group of regional officials recognised in the state of Lithuania, which is identified with the governing authorities of Žematija. The author also analyses the formal system of administration of Žemaitija, its informal activities and the development of the legal status of the Žemaitija self-governance. An outline of the collective biography of representatives of the Žemaitija governing elite, based on the summarised prosographic material, is presented, and life orientations and peculiarities of the Žemaitija governing elite are presented. The author claims that in the first half of the 16th century the Lithuanian monarchy succeeded in occupying the major part of the economic resources of the region, therefore, the self-governance of the region of Žemaitija was gradually diminishing in 1442–1566.